Vadinasi, virškinimo sistemoje esančios bakterijos yra sudėtingo mechanizmo, padedančio palaikyti spaudimą, dalis.
Taigi, uoslės receptorius Olfr78 buvo aptiktas pagrindinėse kepenų arterijos atšakose ir mažesnėse arterijose, ėjusiose link filtruojančių inkstų dalių. Jis buvo kraujagyslių sienelėse širdyje, diafragmoje, odoje ir skeleto raumenyse.
Norėdami panagrinėti šio receptoriaus darbą, mokslininkai sukūrė ląsteles, kuriose Olfr78 buvo paviršiuje. Be to, kai receptorius įsijungdavo, ląstelės pradėdavo švytėti. Tirdami įvairius junginius mokslininkai nustatė, kas konkrečiai provokuoja receptoriaus suaktyvėjimą. Paaiškėjo, kad veikė tik acto rūgštis.
Ši rūgštis priskiriama prie trumpos grandinės riebalų rūgščių. Šios grupės rūgštys taip pat galėjo prisijungti prie receptoriaus. Jos išsiskiria žarnyno bakterijoms pradėjus perdirbti iš augalinio maisto gautą krakmolą ir ląstelieną. Patekę į kraują, junginiai užmezga kontaktą su kraujagyslėse esančiais junginiais, o tai keičia kraujo spaudimą.
Tai vizualiai ištirti padėjo su Olfr78 geno neturinčiomis laboratorinėmis pelėmis atliktas tyrimas. Trumpos grandinės riebalų rūgščių gavusiems graužikams krisdavo kraujospūdis. Kai junginiai buvo duoti įprastoms pelėms, spaudimas nešokdavo, kaip buvo tikėtasi, priešingai, šiek tiek sumažėdavo.
Todėl mokslininkai tris savaites gyvūnus maitino antibiotikais, kad žūtų visa žarnyno mikroflora. Po to įprastoms pelėms gauti junginiai kraujo spaudimo beveik nekeitė, o štai Olfr78 geno neturinčių graužikų kraujospūdis pakildavo.
Mokslininkai išsiaiškino, kodėl gaunami tokie nevienareikšmiški rezultatai. Paaiškėjo, kad yra dar vienas receptorius – Gpr41. Jis yra kraujagyslių sienelėse ir prie jos taip pat gali prisijungti rūgštis – tai taip pat mažina kraujospūdį. Vadinasi, neigiamą Gpr41poveikį kompensuoja teigiama Olfr78 reakcija. Kadangi Gpr41 poveikis yra stipresnis, rūgšties koncentracijos padidėjimas apskritai kraujo spaudimą sumažina.