Persirgęs COVID-19 liga, D. Rauba tarėsi įgijęs jai imunitetą, tad, kaip pats sakė, jautėsi gana drąsiai ir „plikomis“ rankomis apžiūrinėjo pacientus.
Tačiau lapkritį Santaros klinikose atlikti tyrimai parodė, kad imunoglobulino G (IgG) klasės SARS-CoV-2 antikūnų jo organizme beveik nebelikę. Antikūnų titras sumažėjęs iki 0,17, kai norma, pasak gydytojo, yra daugiau nei 1,4.
„Geriau jau būčiau nesidaręs to tyrimo, nes „plikom“ rankomis visus pacientus žiūrėjau ir drąsus buvau, kaip žaliasis Agurkėlis, kuriam nebaisus vandenėlis. Na, tikiuosi, kad kiti mano vidiniai ir išoriniai gynybiniai mechanizmai jau susipažinę su virusu, bus pasiruošę antrajai bangai“, – rašė socialiniame tinkle „Facebook“ daktaras D. Rauba.
Titras – nuo 5 iki 0,17
Gydytojas prisiminė, kad per pirmąją koronaviruso bangą Santaros klinikose COVID-19 liga persirgę medikai raginti aukoti kraujo, jog plazma su antikūnais būtų leidžiama sunkiai sergantiems ligoniams, nes atsirado mokslinių tyrimų, jog tai gali palengvinti viruso eigą. Dėl to reikėjo tirtis antikūnų titrą.
„Aš irgi buvau pareiškęs norą tapti donoru, bet tuo metu manęs netyrė. O dalį mūsų, kurie persirgo, ištyrė, išmatavo antikūnų kiekį. Praėjus maždaug mėnesiui po ligos jis svyravo tarp 5 ir 10, vieno iš mūsų, kuriam liga pasireiškė sunkiausiai, nors ligoninėje negulėjo, tas titras buvo labai aukštas – net 70, o norma yra daugiau nei 1,4“, – portalui Delfi pasakojo daktaras D. Rauba.
Paaiškėjo, kad su laiku tas antikūnų titras sumažėja. Tai gydytojas sužinojo iš savo kolegos lietuvio, dirbančio JAV, kuriam kaskart, grįžus į Lietuvą iš Amerikos, reikėdavo atlikti PGR testą, kad izoliuotis tektų trumpiau.
„Jis tyrėsi reguliariai, kas kelis mėnesius. Iš pradžių jo antikūnų titras buvo 5,5, rugpjūčio mėnesį – jau 4,5, o dabar, rugsėjį, kai prieš išvažiuodamas į JAV darėsi tyrimą, jau buvo 1,8. Dar virš normos, dar reakcija yra, bet jau mažėjanti“, – pastebėjo pašnekovas.
Paties D. Raubos antikūnų titras iš pradžių buvo daugiau nei 5.
„Vėliau ir nesimatavau. Maniau – kiek turiu, tiek. Bet dabar Santaros klinikų darbuotojų, kurie persirgę tuo COVID-19 virusu, buvo paprašyta priduoti kraujo tolesniems moksliniams tyrimams atlikti. Tikėjausi, kad man viskas bus gerai. Drąsiai ir darbe jaučiausi – kaukes dėviu, bet pirštinių nepuldavau mautis kiekvieną kartą, apžiūrėdamas ligonį. Kai rezultatai buvo gauti, paaiškėjo, kad tas titras – 0,17. Tų antikūnų praktiškai nėra“, – nustebo D. Rauba.
Pakartotinai suserga vienetai
Gydytojas paaiškino, kad antikūnai yra dalelės, kurias gamina B ląstelės. Tai – atsakas į viruso dalis.
Peržiūrėjęs mokslinius straipsnius jis išsiaiškino, kad, persirgus koronavirusu, dar 3–4 mėnesius didžiajai daliai žmonių šie antikūnai daugiau ar mažiau išlieka.
„Matuojant antikūnus žiūrima į imunoglobulinus G, kurie parodo, kad esi virusu persirgęs. Imunoglobulinas A atsiranda kaip reakcija į virusą, tai – vadinamasis sekretorinis imunoglobulinas, kuris apsaugo gleivines ir kt. Imunoglobulinas M būna, kai ligos fazė aktyvi. Taigi imunoglobulinai A ir M išnyksta gana greitai, turbūt per pirmą mėnesį daugumai persirgusių jų nelieka. O IgG didžiausias kiekis dažniausiai pasiekiamas po dviejų savaičių–mėnesio nuo ligos. Paskui, įvairių studijų duomenimis, per 2–3 mėnesius kai kuriems tas titras krenta 50 proc.
Bet yra ne tik B ląstelių pagaminti antikūnai, o dar ir T ląstelės. Tai – mūsų ląstelinis imunitetas, kai organizmas reaguoja į bakterijas, virusus. Jos turi netgi didesnę atmintį ir stimuliuoja B ląsteles, kad šios gamintų tuos antikūnus.
Manoma, kad, nors antikūnų kraujyje sumažėja ar nebelieka, bet visgi T ląstelės išlaiko atmintį apie tą sukėlėją. Tik dabar neaišku, kaip ilgai tą atmintį išlaiko. Kiek tirta nuo kovo–balandžio, tai ląstelės aktyvios išlieka net iki 6 mėnesių. Bet ilgesnių tyrimų nėra, tai iš principo neaišku, ar tos ląstelės ilgiau gali išlaikyti viruso atmintį“, – paaiškino daktaras D. Rauba.
Anot gydytojo, kol kas pasaulyje yra tik vienetai žmonių, kurie koronavirusu būtų persirgę pakartotinai. Tad nerimauti daug pagrindo gal ir nėra.
„Nors antikūnų kraujyje ir nebelieka, bet tos T ląstelės – ląstelinis imunitetas – išlaiko atmintį. Jeigu gauni pakartotiną viruso dozę, jos staigiai atpažįsta, koks čia virusas, ir stimuliuoja B ląsteles, kurios tuos antikūnus pradeda gaminti“, – kalbėjo medikas.
Anot gydytojo, ir koronaviruso vakcina kuriama, paėmus viruso baltymo dalį, kaip pagrindinį taikinį, į kurį reaguoja mūsų imuninė sistema.
Simptomai – kaip peršalus
Paprašytas prisiminti savo ligos pradžią D. Rauba pasakojo persirgęs gana lengvai, nes nebuvo dusulio, jokių komplikacijų, plaučių, inkstų ar širdies pažeidimų.
„Man pasireiškę simptomai buvo kosulys, karščiavimas, dingo uoslė, skonis. Tai – standartiniai simptomai, būdingi peršalimo ligoms“, – pasakojo daktaras.
Susirgęs gydytojas matuodavosi ir deguonies koncentraciją kraujyje, bet žemiau kaip 90 nebuvo nuritusi.
Temperatūra buvo pakilusi iki 38 laipsnių. Ji esą pakildavo todėl, kad iš pradžių gydytojas negulėjo lovoje, – vis ką nors veikdavo: tai kompiuteriu dirbdavo, tai televizorių įsijungdavo. Vėliau, supratęs, kad tas, kaip pats sakė, „lakstymas“, provokuoja kilti temperatūrą, kelias dienas iš eilės tik gulėjo lovoje šiltai apsiklojęs ir gėrė daug arbatos.
Pasveikęs jokių liekamųjų COVID-19 ligos reiškinių nepajuto: „Sportuoju, kaip sportavau: bėgioju krosus, žaidžiu tinklinį, į pirtį vaikštau – nei spaudimas sukyla, nei ką. Niekam iš mūsų dvylikos grupės, kur tada susirgo vieni pirmųjų, neliko jokių liekamųjų reiškinių ar pažeidimų“, – pasidžiaugė gydytojas.