Procedūrai neturėjo licencijos
Klientė, kuriai kosmetologė elektrokoaguliacijos būdu pašalino karpas ir papilomas, liko labai nepatenkinta paslauga. Moteris grožio puoselėjimo specialistę apkaltino pakenkus sveikatai. Kadangi ši geranoriškai nesutiko sumokėti 10 tūkst. litų kompensacijos, klientė kreipėsi į policiją.
R. Sušinskienei buvo iškelta baudžiamoji byla dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pirmadienį kosmetologė ir klientė susitiko Panevėžio miesto apylinkės teisme. Byla buvo nagrinėjama uždarame posėdyje.
Nukentėjusioji atsisakė komentuoti konfliktą. Tuo metu R. Sušinskienė viešumo nevengė, teismo neprašė, kad posėdis būtų uždaras. Be advokato į posėdį atėjusi kosmetologė, teisėjo paklausta, ar jai tikrai nereikia gynėjo, patikino, jog ne.
„Jaučiuosi teisi, dirbu sąžiningai. Klientės sveikatai nepakenkiau ir tai mėginsiu įrodyti“, – sakė ji.
Ar kosmetologei pavyks tuo įtikinti teismą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės už klientės sveikatos sutrikdymą, dar paaiškės. Tačiau akivaizdu, kad nemalonumų ji neišvengs.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką, odos, odos priedų ir paodžio pažeidimų gydymas, taikant elektrokoaguliacijos metodą, gali būti atliekamas tik gydytojo dermatovenerologo.
Panevėžio apylinkės prokurorė Gražina Petrulytė sakė, kad R. Sušinskienė licencijos tokiai procedūrai atlikti neturi. Nors šiuo atveju ji teisiama ne už tai, kad teikė paslaugą neturėdama tam teisės, o už sveikatos sutrikdymą, ši aplinkybė ne kosmetologės naudai.
Liko skolinga 5 litus
Anksčiau slaugytoja, o pastaruosius 20 metų kosmetologe dirbanti R. Sušinskienė sako, jog minėta klientė buvo ne pirmoji, kuriai ji tokiu būdu šalino karpas ir papilomas. Apskritai per savo darbo praktiką ji pirmą kartą sulaukė kaltinimų, kad pakenkė sveikatai.
Pasak kosmetologės, pas ją atėjusi minėta klientė pasakė, kad dėl ant kūno esančių papilomų ir karpų šalinimo ji konsultavosi su gydytoju. Šis esą sakęs, jog moteris gali jas šalinti.
R. Sušinskienės teigimu, ji apie tai klientę įspėjusi. Taip pat paaiškinusi, jog darinių vietoje susidaro šašeliai, kuriuos reikia tepti tam tikru tepalu, prižiūrėti. Specialistė moteriai rekomendavo konkrečią priemonę šašeliams prižiūrėti.
Kosmetologė pasakojo, kad per procedūrą ji pašalino tik dalį ant klientės kūno buvusių papilomų ir karpų, dėl kitų patarė kreiptis vėliau. Pasak R. Sušinskienės, už paslaugą iš klientės ji paprašė 70 litų, tačiau ši turėjo tik 65 litus.
Po penkių dienų į kabinetą įsiveržusi klientė pakeltu tonu pareikalavo iš kosmetologės pateikti licenciją, įmonės dokumentų. Visa tai vyko kitų klienčių akivaizdoje. Įsižeidusi kosmetologė atsisakė pateikti dokumentus. Tuomet klientė paskambino savo advokatui ir brukdama telefoną kosmetologei liepė su juo kalbėtis.
„Pirma pretenzija, kurią iš jos išgirdau, kad procedūrą dariau nepritaikiusi nejautros. Iš tiesų nepritaikiau nejautros, nes tokios paslaugos tiesiog nėra. Elektrokoaguliacija atliekama netaikant nejautros. Galiausiai ji apkaltino nudeginus odą. Natūralu, kad darinių vietose yra apdeginimo žymės, juk ši procedūra atliekama prideginimo būdu“, – kalbėjo kosmetologė.
R. Sušinskienės teigimu, po procedūros labai svarbu tinkamai prižiūrėti žaizdeles, kad jos gytų, nekiltų infekcijos rizika. Ji nežino, ar klientė paisė patarimų.
Kosmetologė teigė, jog klientė nutylėjo turinti sveikatos problemų. Vėliau R. Sušinskienė sužinojo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba moterį yra pripažinusi neįgalia.
Pasak kosmetologės, klientė iš karto nepuolė jai grasinti teismu. Iš pradžių pareikalavo sumokėti 10 tūkst. litų kompensaciją. R. Sušinskienė atsisakė, nes nematė savo kaltės.
Galėjo tik su gydytoju
Prokurorės G. Petrulytės teigimu, klientės sveikatai buvo padaryta žala, nes darinių vietoje likusios žaizdos ilgai negijo, liko žymės.
„Tokios procedūros, kokia buvo atlikta šiai moteriai, negali atlikti kosmetologai, neturintys gydytojo dermatovenerologo licencijos“, – tvirtino prokurorė.
Kosmetologijos paslaugų teikimo tvarkoje numatyta, kad odos, odos priedų ir paodžio pažeidimų gydymas, taikant elektrokoaguliacijos ir krioterapijos metodus, odos atsluoksniavimą, senėjančios odos atsluoksniavimas, senėjančios odos ir hiperhidrozės koregavimas konservatyviaisiais ir invaziniais metodais; lazerio terapija priskirtini gydytojo dermatovenerologo kompetencijai.
Šias paslaugas gali teikti gydytojas dermatovenerologas, turintis medicinos praktikos licenciją. Tokios paslaugos gali būti teikiamos tik sveikatos priežiūros įstaigose.
Kosmetologai gali teikti higieninės ir dekoratyvinės kosmetikos paslaugas. Gydomosios kosmetikos ir gydomosios chirurginės kosmetikos veiklas gali vykdyti tik gydytojai specialistai.
R. Sušinskienė aiškina, kad elektrokoaguliacijos paslaugą ji gali teikti, nes minėtoje tvarkoje yra sakinys, jog ją teikia gydytojas arba kartu su bendrosios praktikos slaugytoja, o ji tokią licenciją turinti. Prokurorė sako, jog kartu nereiškia atskirai.
„Šiuo atveju kosmetologė tokios paslaugos negalėjo teikti“, – pabrėžė ji.