– Ar buvo atlikta kokių nors mokslinių tyrimų dėl to, ar vasaros ir žiemos laiko įvedimas kenkia žmonių sveikatai? Gal kai kurie žmonės prastai jaučiasi todėl, kad mano, jog turėtų prastai jaustis, būna tam nusiteikę?
– Specialių tyrimų, kokią įtaką vasaros laiko taikymas turi žmonių psichikos sveikatai, Lietuvoje nėra daryta. Kompleksinis ir metodiškai nepriekaištingas vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo poveikio Lietuvos gyventojų sveikatai tyrimas, remiantis oficialiai registruojamais sveikatos sutrikimais ar renkant papildomus duomenis, yra sudėtingas, todėl tyrimo biudžetas būtų labai didelis. Tačiau mokslinių publikacijų apie vasaros laiko taikymo poveikį žmonių sveikatai analizė parodė, kad įvairių mokslinių tyrimų (atliktų ne Lietuvoje) rezultatai – prieštaringi. Vis dėlto dažniau konstatuojama, jog laiko kaitaliojimas tam tikrai grupei žmonių (tikrai ne visiems, o vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams, persirgusiems įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis ar turėjusiems galvos traumų) daro didesnį ar mažesnį poveikį jų psichikos sveikatai. Tą patį pastebi ir praktikuojantys Lietuvos gydytojai psichiatrai.
– Ar yra kokių nors mechanizmų, kurie organizme „įsijungia“ laikrodžių rodykles pasukus valanda pirmyn ar atgal?
– Dienos ilgumą konkrečioje geografinėje platumoje lemia saulės tekėjimo ir nusileidimo laikas, kuris nesikeičia pasukus laikrodžių rodykles pirmyn ar atgal. Keičiasi tik laikrodžių rodmenys. Kaitaliojant laiką, biologinis ir astronominis laikas ima nesutapti, sutrikdomas miego ir būdravimo ritmas, dažnėja nuotaikų svyravimai, gali išryškėti lėtinis nuovargis, depresijos, kurių ypač padažnėja pavasarį ir rudenį, t. y. jų pikai sutampa su sezoniniu astronominio laiko keitimu.
Pasaulio mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, kad šviesos ir tamsos kaitos ir trukmės santykis turi įtakos biogeninių aminų, lemiančių žmogaus nuotaiką, darbingumą, aktyvumą, apykaitai.
Todėl sveikatos požiūriu palankiausia būtų gyventi laiku, atitinkančiu valstybės geografinę padėtį ir laiko juostą. Lietuvos teritorija yra keliose laiko juostose, gal todėl ir mūsų gyventojai „pasiskirstę“ maždaug po lygiai: vieni patenkinti, kad darbas prasideda anksčiau, kitiems tai – papildomas stresas.
Beje, reikėtų paminėti Estijos patirtį. Ši šalis 2002-aisiais buvo vienašališkai atsisakiusi taikyti visoje Europos Sąjungoje įvedamą vasaros laiką, tačiau po poros metų sunkumų, vykdant tarptautinį bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis, apsisprendė grįžti prie bendro Europos Sąjungos sprendimo dėl vasaros laiko taikymo.
Taip pat norėčiau atkeipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu pernai buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuriai buvo pavesta parengti vasaros laiko poveikio (įvairiems ūkio sektoriams ir žmonių sveikatai) tyrimo techninę užduotį bei atlikti vasaros laiko poveikio tyrimo kokybės priežiūrą. Todėl tikėtina, kad turėsime ir tam tikrus duomenis apie padėtį Lietuvoje.
– Galbūt yra kokių patarimų, kaip reikia elgtis, kad perėjimas prie vasaros ar žiemos laiko vyktų sklandžiai?
– Turbūt reikėtų tiesiog prisiminti, kad iškils laikinų nepatogumų, kol organizmas prisitaikys prie dienos ritmo pokyčių, žinoma, jeigu jis keisis. Šie pokyčiai gali sukelti tam tikrą stresą organizmui. Streso padariniai gali būti tiek teigiami, tiek neigiami.
Nedidelis stresas padeda sukaupti jėgas siekiant tikslo, skatina veiklumą, išradingumą, tačiau labai stiprus, dažnai pasikartojantis ar užsitęsęs stresas gali sukelti įvairius psichikos ir fizinės sveikatos sutrikimus.
Kada stresas tampa jau pavojingas, priklauso ne tik nuo pačios stresą keliančios situacijos (šiuo atveju – galimo miego ir būdravimo ritmo pasikeitimo), bet ir nuo jį patiriančio žmogaus asmeninių savybių bei įpročių. Todėl ta pati situacija vieną žmogų stimuliuos, o kitam sukels nerimą ir įtampą.
Tačiau neigiamų streso padarinių sveikatai galima išvengti ar bent jau juos sumažinti padidinus organizmo atsparumą stresui.
Tiesiog reikia daugiau judėti (mankšta, sportas, fizinis darbas – pats natūraliausias būdas „sudeginti“ streso metu organizme susidariusias kenksmingas medžiagas, sustiprinti organizmą), sveikai maitintis, skirti pakankamai laiko poilsiui, mokytis atsipalaidavimo pratimų, meditacijos, stengtis tobulėti ir pažinti save. Patarimai – atrodytų, nusibodę ir šimtą kartų jau girdėti, tačiau paklauskime savęs, ar nors vieną kartą išbandyti?..
Šiame žurnalo „Savaitė“ numeryje taip pat skaitykite:
· Vytautas Landsbergis sugrįžta
· 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio – būdas išreikšti savo
įsitikinimus
· Fizinių asmenų bankrotas: ką būtina žinoti?
· Kas buvo Kristaus priešai?
· Pavasaris – vargas alergiškiems žmonėms
· Šventiniai mėsos kepsniai