„<...> Rekomendacijos pjauti žolę savo sklypuose ar skiepytis nuo erkinio encefalito ne visuomet yra įgyvendinamos – ne visiems skiepai finansiškai yra prieinami, ne kiekvienas vienodai priima reikalavimus prižiūrėti savo teritoriją. Turime spręsti šį klausimą iš esmės ir užkirsti kelią ligų plitimui mūsų šalyje, kitaip mirčių ateityje bus ne po kelias o po keliasdešimt per sezoną, tai ar tokia yra siekiamybė“, – pranešime spaudai teigia Irena Šiaulienė.
Seimo LSDD frakcijos seniūnas Andrius Palionis sako, kad rekomendacijos skiepytis nuo erkinio encefalito neturės įtakos Laimo ligos plitimui, tad, pasak jo, verta pagalvoti ne tik apie skiepus, jis siūlo svarstyti galimybę Lietuvos teritoriją purkšti nuo erkių.
Dėl šios priemonės pasiteiravome Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Aplinkos ministerijos (AM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) atstovės bei dezinfekcijos paslaugų įmonės atstovo.
Purškimą vertina neigiamai
Tiek SAM, tiek AM siūlymą Lietuvos teritoriją purkšti nuo erkių, vertina neigiamai.
„Tokios priemonės, pavyzdžiui, gamtinių teritorijų purškimas cheminiais preparatais būtų neefektyvus ir brangus, – komentavo AM Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Raimonda Karnackaitė.
– Purškiant pesticidais, didžiąją jų dalį sulaikytų aukštesnė augalija, ir erkių, kurios aukščiausiai užlipa tik apie 1,5 m ant augalų, net nepasiektų. Be to, pasisotinusios krauju erkės nukrenta ant žemės, ant miško paklotės, kur jos lenda po lapais, deda kiaušinius ir žiemoja – tokios erkės ir jų kiaušiniai bet kuriuo atveju išliktų nepaveiktos net išpurškus teritoriją pesticidais.“
Aplinkos ministerija nevertino, kiek galėtų kainuoti erkių naikinimo priemonių įgyvendinimas.
„Purškimas pesticidais turėtų neigiamą įtaką kitiems gyvūnams, paukščiams ir vabzdžiams, taip pat galėtų daryti neigiamą įtaką augintiniams ir žmogaus sveikatai, ypač jeigu toje teritorijoje žmonės mėgsta eiti pasivaikščioti, renka grybus ar uogas“, – sako AM atstovė.
Pastarajai priemonei nepritaria ir ULAC medikė.
ULAC medicinos entomologė Milda Žygutienė sako, kad kol kas erkinio encefalito statistika Lietuvoje yra panaši į ankstesnių metų, tik šiemet sergamumas kiek didesnis nei pernai.
„Yra buvę ir didesnių skaičių (2016 m. – 633 atvejų, 2017 – 474, 2018 – 384). Aišku, visus labai suneramino tos dvi mirtys per vieną mėnesį, kadangi mes anksčiau per visus metus registruodavome dvi mirtis. O galbūt bus taip, kad mirčių šiais metais ir nebebus. Erkiniam encefalitui yra būdingas bangavimas, tai, sakyčiau, tai normalu“, – komentuoja medikė.
Visgi erkinio encefalito problema Lietuvoje – didžiausia Europoje.
ULAC remiasi Europos ligų prevencijos informacija ir sako, kad nėra rekomenduojama šalies mastu su erkėmis kovoti cheminiais preparatais.
Medicinos entomologė svarsto, kad nebent būtų galima purkšti tik tam tikras teritorijas, tačiau prieš tai jų veja privalo būtų nupjauta, o tai – pirmoji rekomenduojama prevencinė priemonė prieš erkes, mat jos dažniau renkasi aukštą žolę. Kita problema – išpurškus tam tikrą teritoriją, į ją bet kada gali užklysti gyvūnas, į kurio odą galimai bus įsisegusi erkė. O ši bet kada gali atkibti ir apsistoti išpurkštoje teritorijoje – nuodai kažkada nustos veikti ir erkė ten galės sėkmingai įsikurti.
„Jei kontaktinis akaricidas (cheminė medžiaga, kuri žudo erkes) paveiks erkę, jis paveiks absoliučiai viską, kas yra šalia jos. Taip pradėsime visų bestuburių naikinimą, kurie gyvena toje antžeminėje dalyje“, – komentuoja M. Žygutienė.
Medikė sako, kad Lietuvos teritorijos purškimas, kaip galima įsivaizduoti, iš sraigtasparnio būtų neįmanomas. „Erkė, jei ji gavo kraujo, didžiąją laiko dalį praleidžia po miško paklote, – aiškina medicinos entomologė.
– Anksčiau ar vėliau akaricidai turėtų nebeveikti, o erkė virškina kraują, arba, pavyzdžiui, neriasi į kitą vystymosi stadiją kelias dienas ir vėl ji toje pačioje teritorijoje gali išlįsti. Dalis erkių yra ant pramaitintojų (pagrindiniai – laukiniai žvėrys) ir saugiai keliauja po mišką, kartu su stirna, ežiu ir pan. ar net skraido su paukščiais. Tos jos irgi nukris į kažkokią teritoriją pasimaitinusios.
Jei kalbėtume apie visą teritoriją, aš net neįsivaizduoju, kaip tai galėtų būti padaryta.“
Ne vienas yra girdėjęs, kad sovietinės okupacijos metu Lietuvos miškai būdavo purškiami nuo erkių, tačiau M. Žygutienė sako, kad tai netiesa. AM tokių duomenų taip pat neturi.
„Niekada to Lietuvoje nebuvo. Iš lėktuvų buvo purškiama, galbūt ir dabar yra purškiami kažkokie preparatai, bet tikrai ne nuo erkių, o miško kenkėjų. Erkė ropoja antžeminėje dalyje, tai jei lėktuvas kažką išpils virš miško, tai viskas nusės ant medžių“, – komentuoja ULAC specialistė.
Ar tai būtų įmanoma įgyvendinti?
Dezinfekavimo įmonės direktorius Daniilas Kuznecovas sako, kad technologiškai pasiekti rezultatą visada įmanoma, tik ne visada tai tinkami sprendimai.
„Galima paruošti personalą tokio dydžio projektui, galima naudoti profesionalia didesnio galingumo įranga, bet tai nebus momentinis įvykis, po kurio teritorija bus išvalyta, tai net ne vieno ar dviejų sezonų klausimas, – komentavo specialistas. – Reikėtų pasiruošti veiksmų planą, kuriame būtų numatytos teritorijos, specialistai, jų veiksmai, technologijos ir svarbiausia biocidai, tai yra cheminė medžiaga ar medžiagos, kurios būtų naudojama erkių naikinimui.“
D. Kuznecovas sako, kad erkės naikinamos ne vien tik chemija. „Yra ir profilaktiniai aplinkos priežiūros veiksmai, kurie neleidžia erkei patogiai gyventi ar patekti į mūsų teritoriją, bet tokią aplinką mes galime sukurti tik apgyvendintose ir žmonių prižiūrimuose teritorijose, – sako dezinfekcijos specialistas.
– Efektyviausiai profilaktika veikia individualiuose sklypuose, tai yra kai žmonės patys apsaugo savo sklypą nuo erkių. Šalies mastu naudoti vien profilaktinius veiksmus, kai yra tiek gyvos ir saugomos gamtos tikrai būtų be galo sunku. Dėl to norint sumažinti erkių populiaciją reikia naudoti biocidus.“
D. Kuznecovas sako, kad taikant tokią priemonę, reikia įvertinti poveikį aplinkai.
„Iš pradžių būtų būtų apsiriboti erkių mažinimu miestų teritorijose, aiškiais veiksmais gyventojams. Šalia to, nuosekliai vykdyti tyrimus, nustatant erkių koncentracijas, užkrėstumą ir susiderinus veiksmus su visomis institucijomis jį šalinti ar mažinti. Nepamirštant saugoti tiek žmonių, tiek gyvūnų, tiek gamtos. Impulsyvus veiksmai šalies mastu, gal ir atneštu didesnius rezultatus, bet greičiausiai liks neįvertintos visos pasekmės. Būtų gerai, kad šiai situacijai spręsti, būtų pasitelkta ir kitų ES šalių praktika, ir tariamasi su specialistais“, – sako specialistas.
Papildomų priemonių imtis neplanuoja ir siūlo skiepytis
Tiek SAM, tiek AM informavo, kad papildomų priemonių dėl erkių imtis neplanuoja. „Aplinkos ministerija neplanuoja imtis specialių priemonių dėl erkių naikinimo gamtoje“, – komentavo AM Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė R. Karnackaitė.
SAM ragina daugiau skiepytis, ypač nuo pasirūpinti darbdavius, kurių darbuotojai gali turėti dažną kontaktą su erkėmis.
„Darbdaviams ir darbuotojams svarbu nepamiršti, kad visų profesijų atstovai, kurių veikla susijusi su darbu gamtoje, turi būti paskiepyti nuo erkinio encefalito darbdavio lėšomis. Tokią tvarką nustato Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo patvirtintas darbuotojų, kurie skiepijami nuo įvairių užkrečiamųjų ligų darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašas“, – komentavo sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
SAM atstovė sako, kad dėl skiepijimų valstybės lėšomis ir Nacionalinės imunoprofilaktikos programos plėtros pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai teikia Nacionalinės imunoprofilaktikos programos nepriklausomų ekspertų (patarėjų, konsultantų) grupė.
„Ši grupė yra svarsčiusi bei teikusi nuomonę dėl erkinio encefalito skiepijimo valstybės lėšomis, tačiau įvertinus epidemiologinę situaciją ir ligos naštą prioritetas buvo suteiktas skiepijimams nuo kitų ligų (B tipo meningokokinės infekcijos, rotavirusinės infekcijos ir kt.)“, – sakė SAM atstovė.
Be to, šiais metais buvo patvirtinta nauja Nacionalinė imunoprofilaktikos 2019-2023 metų programa, kurioje numatyta 2020 metais nustatyti erkinio encefalito rizikos grupes ir svarstyti jų skiepijimo galimybes. Tad SAM žada prie šio klausimo bus grįžtama artimiausiu metu.
Medikė M. Žygutienė kovai prieš erkinį enfefalitą pritartų nemokamai vakcinacijai.
„Specialistai seniai siūlo Lietuvoje kompensuoti skiepus nuo erkinio encefalito, – sako M. Žygutienė. – Bet viskas remiasi į pinigus. Geriausias pavyzdys Europoje – Austrija, kurioje vakcinos nuo erkinio encefalito yra įtrauktos į vaikų skiepų kalendorių ir vaikai nuo metų yra skiepijami. Austrų sergamumas anksčiau buvo panašus kaip ir Lietuvoje, o dabar per metus būna ne daugiau kaip 100 atvejų (Austrijoje gyvena daugiau nei 8 milijonai žmonių – DELFI). <...> Didėjant skiepų apimčiai, mažėja sergamumas erkiniu encefalitu.“