44 metų klaipėdietė Genovaitė Jucevičienė sakė jau buvo pavargusi nuo ją vis dažniau pradėjusių varginti galvos skausmų, svaigulio. Moteris pasakojo, jog staiga užeidavęs toks silpnumas, kad ji galėdavusi miegoti gerą pusdienį.
Galiausiai klaipėdietė kreipėsi pagalbos į neurologę. Atlikti tyrimai parodė, jog moters savijauta nieko bendra neturi su anksčiau patirtomis galvos traumomis.
Negalavimus kėlė keistas darinys - galvos smegenų kraujagyslės buvo susipynusios į rezginį, kuris retkarčiais šiek tiek kraujuodavo. Medikai įspėjo, jog šį rezginį reikia naikinti.
„Man pasakė, kad nešiojuosi savyje bombą. Galiu ją nešiotis visą gyvenimą ir likti gyva, bet vieną dieną ji gali susprogti, padarydama mano sveikatai sunkiai pataisomą žalą“, - pasakojo G. Jucevičienė.
Patologija - įgimta
Moteris prisiminė, jog medikai ją įspėjo apie tikimybę operacijos vykti net į Švediją.
Tačiau KUL vadovybei pasirūpinus būtinomis priemonėmis ir lėšomis G.Jucevičienei buvo atlikta unikali operacija – grėsmę kėlęs kraujagyslių rezginys, medikų vadinamas arteriovenine malformacija, buvo neutralizuotas specialiais klijais.
Procedūrą atlikęs intervencinis neuroradiologas Algimantas Šimkaitis pasakojo, jog arterioveninė malformacija – tai kraujagyslių rezginys, kai arterijos jungiasi su venomis apeidamos kapiliarinį tinklą. Taip kraujas nuteka tiesiogiai iš arterijų į venas, nemaitindamas audinių. Be to, visada lieka rizika, kad mazgas kraujuos, o būdamas didelės apimties darinys gali sukelti panašų į auglio efektą.
A. Šimkaitis pasakojo, kad tokie kraujagyslių rezginiai nėra susiję nei su ligomis, nei su patirtomis traumomis. Pasak mediko, tai įgimti, gerybiniai ir savo dydžio nekeičiantys dariniai, kuriuos galima pavadinti gamtos klaida.
Baigiasi insultu
Ši patologija labai reta. Arterioveninė malformacija kasmet nustatoma vienam dviem, o su ja gyvena to nežinodami 5-6, kai kuriais duomenimis, iki 10 iš 100 tūkstančio žmonių.
Yra tikimybė, kad Klaipėdos apskrityje, kurioje gyvena 380 tūkst. žmonių, kasmet arterioveninė malformacija pasireikš maždaug 5 žmonėms. A.Šimkaitis sakė, jog šią patologiją turi apie 20 apskrities gyventojų. Moterims ir vyrams patologija pasireiškia vienodai.
Tačiau dalis žmonių taip ir numiršta šito nesužinoję.
Dažniausiai apie save žmonėms arterioveninė malformacija praneša 20-40 gyvenimo metais, kai išsenka kompensaciniai smegenų mechanizmai.
Pasak A.Šimkaičio, patologija gali pasireikšti epilepsija, įvairaus laipsnio paralyžiumi, galvos skausmais, nuovargiu, sąmonės ir elgesio sutrikimais, charakterio pakitimais, kitais įvairiausiais nervų sistemos pažeidimo požymiais. Tačiau išvardinti simptomai nėra specifiniai, pranešantys apie arterioveninę malformaciją. Jais pasireikšti gali ir kitos ligos bei patologijos.
Arterioveninės malformacijos gali būti bet kur, bet kuriame organe: blužnyje, plaučiuose, kepenyse, inkstuose, nugaros ir galvos smegenyse. Tačiau labiausiai jos pavojingos ten, kur paliekama didžiausia kraujavimo žala, – galvos smegenyse. Tada iškyla grėsmė ne tik gyvenimo kokybei, bet ir žmogaus gyvybei.
Siunčia į užsienį
Todėl smegenyse esančių arterioveninių malformacijų gydymas yra pats sudėtingiausias.
A. Šimkaitis pasakojo, jog pasaulyje žinomi trys jų gydymo būdai, kurie neretai vienas kitą papildo.
„Nėra vieno gydymo būdo, tinkančio visiems pacientams ir visiems atvejams. Neretai medikai kombinuoja kelis būdus, kol pasiekia norimą rezultatą“, - sakė A. Šimkaitis.
Vienas iš būdų yra per kraujagysles pasiekti grėsmę keliantį darinį ir jį kiek įmanoma atkirsti nuo kraujotakos specialiais klijais.
Jei mazgas visiškai neužsiklijuoja, pacientui atliekama atvira neurochirurginė operacija, kurios metu gydytojai šalina rezginį.
Jei pasiekti rezultato nepasiseka ir šiuo metodu, naudojama radiacinė apšvita – gama peilis. Tačiau šios procedūros mūsų šalyje neatliekamos. Dėl jų lietuviams tenka keliauti į Švediją arba Čekiją.
Iki smegenų - per kirkšnį
Klaipėdietei pasisekė, nes pavojingus kraujagyslių rezginius medikams pavyko izoliuoti klijais.
Daugiau nei 4 valandas trukusios procedūros metu pacientei pro šlaunies arteriją, aortą labai plonu kateteriu buvo pasiekta ta smegenų kraujagyslių vieta, kurioje susiraizgęs nepageidaujamas darinys.
Mikrokateteriu medikai paleido specialius klijus, kurie pasiskleidę užklijavo kraujagysles ir jų mazgas buvo „išjungtas“ iš kraujotakos.
Smegenyse liko svetimkūnis – kraujagyslių ir klijų kamuoliukas, tačiau nebeliko rizikos, kad jis kraujuos.
„Endovaskuliniu būdu gydant arteriovenines malformacijas nereikia atviros galvos operacijos – žymiai mažesnis paciento traumavimas, nepalyginti mažesnė komplikacijų rizika, greičiau išrašoma į namus – po 1-2 dienų, ir nereikia jokios reabilitacijos“, - procedūros privalumus vardijo A.Šimkaitis.
Kainuoja 12 tūkst. litų
Atlikęs pirmąją Vakarų Lietuvoje arterioveninių malformacijų embolizaciją endovaskuliniu būdu A. Šimkaitis sakė, jog iki šiol tokios procedūros jau keletą metų buvo daromos Kauno medicinos universiteto klinikose.
Tačiau pasaulyje - tai senas gydymo metodas.
„Naujiena pastaruoju metu yra ne pats gydymo metodas, o atrasti saugesni nei anksčiau naudoti klijai. Šiandieniniai visiškai saugūs ir pritaikyti būtent intervencijai į smegenis“, - pasakojo A. Šimkaitis.
Tačiau šis gydymo būdas nėra pigus. Pasak KUL vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio, pacientui reikalingas vienkartinis priemonių rinkinys kainuoja apie 12 tūkst. litų.
Kol kas ligonių kasos kompensuoja labai mažą dalį šios gyvybiškai svarbios procedūros išlaidų. Tačiau ligoninės vadovas tikisi, kad artimiausiu metu tai pasikeis.