Pranešime spaudai rašoma, kad donorų kraujas ir jo elementai - nepamainoma priemonė, gelbstint sunkių ligonių gyvybę. Tačiau kraujo perpylimo metu ligoniui gali būti perduodami ir gyvybei pavojingi virusai bei per kraują plintančios infekcijos, kaip pvz.: hepatitas C, hepatitas B, ŽIV, sifilis ir daugelis kitų klastingų ligų, kurios ilgą laiką gali netgi nepasireikšti jokiais simptomais.
Ypač švariai išvalytas donorų kraujas reikalingas tiems ligoniams, kurių labai silpnas imunitetas: naujagimiams, vaikams, sergantiems onkohematologinėmis ligomis, ligoniams po kaulų čiulpų, organų transplantacijos.
Donorų kraujo saugumas užtikrinamas keliais etapais: kruopščiai atrenkant donorus ir tiriant surinktą kraują serologiniais ir nukleininių rūgščių tyrimais. Šiame etape stengiamasi išsiaiškinti, ar donoro kraujyje nesislepia ŽIV, hepatitas C ar B virusai bei sifilio sukėlėjas. Šių neradus, kraujas išleidžiamas į ligonines.
„Tačiau daugelis sveikatos apsauga nuosekliai besirūpinančių pasaulio valstybių kraujo saugumu rūpinasi kur kas labiau nei Lietuva - užsienyje kraujas „valomas“ toliau, kol jame nelieka praktiškai jokių virusų ir kitų ligonio sveikatai galinčių pakenkti patogenų. Tam naudojama patogenų redukcijos sistema, kuri sunaikina visas bakterijas, virusus ir kitus donoro kraujyje galinčius slypėti patogenus.
Viena pažangiausių kraujo saugumo užtikrinimo priemonių – patogenų redukcija, mūsų šalyje kol kas įdiegta tik regioniniuose kraujo donorystės centruose Santariškėse ir Kauno klinikose, kur kraujas „valomas“ labai mažais kiekiais, patiems silpniausiems pacientams. Nacionaliniu mastu ji netaikoma, nes valstybė nėra skyrusi tam finansavimo“, - pabrėžiama tekste.
Teigiama, kad donorų kraujyje slypi įvairių pavojingų recipientui patogenų, kurių standartiniais šiandien taikomais donorų kraujo tyrimais neieškoma. Šie patogenai gali būti nepavojingi donorui, tačiau grėsmingi ligoniams.
Toliau aiškinama, kad ruošiant kraujo komponentus patogenų redukcijos metodu sudėtinga įranga inaktyvuojami (nukenksminami) praktiškai visi kraujyje galėję būti įvairiausi patogenai. Šiuo metodu užtikrinamas šimtaprocentinis kraujo komponentų saugumas, trombocitų komponentų naudojimo laikas pailgėja iki 7 parų. Pasaulyje kraujo valymas patogenų redukcijos metodu jau tapo tokiu pat kraujo komponentų saugumo užtikrinimo garantu, kaip pas mus įprastiniai virusų nukleino rūgščių tyrimai.
Bakterijų, virusų, parazitų ir baltųjų kraujo kūnelių dauginimuisi žmogaus kraujyje reikalingos nukleino rūgštys (DNR ar RNR). Trombocitų, plazmos ir raudonųjų kraujo kūnelių terapiniam efektyvumui jų nereikia. Šis esminis biologinis skirtumas tarp terapinių kraujo komponentų ir žalingų patogenų bei baltųjų donoro kraujo kūnelių ir yra kraujo patogenų redukcijos – „išvalymo“ esmė.
Kraujo „valymo“ metu tam tikra aktyvuota molekulė prisiriša prie kraujyje esančių patogenų DNR ir RNR ir neleidžia joms veikti. Patogenai nebegali gyvuoti, daugintis, taigi, nukenksminami ir pašalinami. Kraujo patogenų redukcijos sistema padidina donorų kraujo komponentų saugumą nukenksmindama ir pašalindama praktiškai visus kraujyje glūdinčius patogenus: bakterijas, spirochetas ir parazitus, galimai kenksmingus donoro kraujyje esančius baltuosius kraujo kūnelius, išsivysčiusius bei neišsivysčiusius virusus, tokius kaip citomegalo, Epštein-Baro, čikungunijos, Denge, Zika, maliarijos ir kitus labai pavojingus per kraują plintančius užkratus.
Pranešimas užbaigiamas tuo, kad kaimynai latviai jau pasirūpino kraujo „išvalymu“. O kaip visgi yra Lietuvoje?
Kaltinimai ir abejonės visiškai nepagrįsti
VUL Santariškių klinikų Kraujo centro vedėja gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė pirmiausia priminė, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, taikomas daugiapakopis galimo infekcijų perdavimo per donoro kraują perspėjimo modelis: neatlygintinos reguliarios donorystės skatinimas, detali donorų apklausa bei apžiūra, donorų kraujo ištyrimas serologiniais bei nukleorūgščių metodais, donorų mokymas bei atsekamumo procedūros.
„Moksliškai įrodyta, kad neatlygintinų ir reguliarių donorų kraujas yra saugesnis. Lietuvos Kraujo donorų registro duomenimis šių metų pirmąjį ketvirtį daugiau kaip 80 proc. Lietuvos donorų kraują dovanojo nea`tlygintinai, o Santariškių klinikose neatlygintina donorystė siekia 99 proc. Reguliarių donorų dalis Lietuvoje išaugo iki 75%, Santariškių klinikose viršijo 77 proc. Lemiamą įtaką kraujo saugumui turi kompleksiniai, anksčiau išvardinti kriterijai: kruopšti donorų atranka, ištyrimas ir atsekamumo procesų vykdymas, nustačius, kad donoras turi infekciją“, - DELFI komentavo daktarė.
Pasak L. Kryžauskaitės, pranešime spaudai minima patogenų inaktyvacijos sąvoka turėtų būti patikslinta: „Metodas efektyviai sumažina įvairių infekcijų sukėlėjų (patogenų) kiekį, tačiau jie nesunaikinami visu šimtu procentų. Patogenų sumažinimas – tai tik dar vienas, papildomas būdas, taikomas kai kuriems kraujo komponentams. Tai kai kurių infekcinių ligų sukėlėjų perdavimo per kraują ir jo komponentus aktyvios prevencijos būdas“.
Kol kas sukurti patogenų sumažinimo metodai taikomi tik trombocitų koncentratams ir kraujo plazmai. O eritrocitų komponentams – raudoniesiems kraujo kūneliams – kurių sunaudojama daugiausiai, patogenų sumažinimo būdai dar tik kuriami. „Todėl taikant patogenų redukcijos metodą tik tam tikrai rūšiai komponentų negalima teigti, kad ši sistema nepriekaištingai „išvalo“ visą kraują“, - pabrėžė DELFI pašnekovė.
Pacientams, kurių imuninė sistema itin silpna ir pažeidžiama, t. y. naujagimiams, vaikams, ligoniams sergantiems piktybinėmis kraujo ligomis, pacientams po kaulų čiulpų, organų transplantacijų kraujo komponentai papildomai apdorojami įvairiausiais metodais ir specialiai parenkami: išvalomi nuo donoro leukocitų, taikoma jonizuojanti spinduliuotė, patogenų sumažinimas.
„Manytina, kad šiai itin jautriai pacientų grupei patogenų sumažinimas galėtų efektyviai mažinti galimą bakterinį užterštumą trombocitų koncentratuose, kurie laikomi labai šiltomis sąlygomis“, - pridūrė L. Kryžauskaitė.
Daugiau informacijos apie kraują, jo saugumą bei donorystės galimybes rasite čia.