Kaunietis stablige užsikrėtė užmynęs ant surūdijusios vinies.
„Pas sesę garaže atlikome betonavimo paruošimo darbus. Į tą duobę, kur lipama, kai mašinos apačia remontuojama, sumečiau lentas, ir lipau žemėn kopėčiomis. Kam lipti, jei gali nušokti. Šokau tiesiai ant lentų, o ten, pasirodo, vinys buvo. Dvi susmigo į dešinę koją, vienos išvengiau. Nors ir surūdijusios jos buvo, nesibaiminau – juk kiek traumų vyrams būna, iškart niekas nevyksta į ligoninę“, - pasakojo T. Vilkickas.
Imunitetą sustiprinančiąją stabligės vakcina, kuri vyresniems nei 26 metų amžiaus yra nemokama, jis pasiskiepijęs nebuvo.
„Dauguma juk mąsto, kad nelaimės nutinka visiems kitiems, tik ne man“, - pripažįsta pašnekovas.
Pirmieji ligos požymiai atsirado tik po savaitės.
„Iš pradžių koja šiek tiek pūliavo, tačiau per savaitę situacija pagerėjo. Vėliau gyjančią žaizdą ėmė neįprastai traukti. Nekreipiau dėmesio. Tada ėmė lyg ir dantį, žandikaulį skaudėti. Sunerimau, nuėjau pas šeimos gydytoją. Išrašė siuntimą pas traumotologus.
Ten nuėjus mane, galima sakyti, areštavo – su greitąja iškart vežė į klinikas. Ten visi rūpinosi, rodė ypatingą dėmesį, jaučiausi it svarbiausias pacientas. Nieko nesakė, bet iš jų veidų mačiau, kad mano situacija labai rimta. Net nepatogu man buvo tiek dėmesio gauti“, - niūriai nusišypso kaunietis.
Šiandien T. Vilkickas jau namie – kritinis laikas jau praeityje.
„Dabar jaučiuosi visai neblogai. Dar šiek tiek skauda nugaros raumenis kartais, tačiau jau išleido iš ligoninės, esu namie. Jei kiti kažko galėtų išmokti iš mano istorijos, tai negalvokite, kad ligos puola tik kitus, pasiskiepykite“, - patarė pašnekovas.
Gydytojas: dėl traukulių tenka sukelti dirbtinę komą
Kauno klinikų Neurologijos skyriaus vadovas prof. Antanas Vaitkus DELFI pasakojo, kad stabligė – tai ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga, kurią sukelia bakterija Clostridium tetani. Šiai bakterijai nereikia deguonies ir ji gamina sporas, kurios būna gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
„Stablige užsikrečiame per daiktus, kuriuos aptinkame gamtoje – aštrus metalas, vinys, vielos, skardos ir panašiai. Neaktyvios formos stabligės bakterijos su nešvarumais patekusios į žaizdą įgauna labai agresyvią formą. Tačiau stabligės pacientai aplinkiniams nėra pavojingi - nuo ligonio kiti žmonės neužsikrečia“, - sakė A. Vaitkus.
Profesoriaus teigimu, inkubacinis laikotarpis, per kurį pasireiškia liga, dažniausiai būna nuo kelių dienų iki savaitės.
„Šios ligos bijome dėl to, kad pastaruoju metu žmonės vengia profilaktiškai skiepytis, o tie, kurie pasiskiepiję, pamiršta, kad po dešimties metų prarandamas imuninetas ir skiepą reikia atnaujinti.
Ir nors liga minima retai, tokių atvejų nedaug, tačiau kiekvienas jų gali baigtis labai blogai. Aš, pavyzdžiui, dirbu 28-erius metus, tačiau tokį pacientą teko gydyti pirmą kartą“, - sakė profesorius.
Stabligės gydymas pradedamas nedelsiant. Skiriami antibiotikai, antitetaninis serumas. Kartu gydomi ir simptomai – traukuliai, raumenų spazmai, skausmas.
„Deja, tačiau neretai būna ir diagnostinių klaidų, nes iš simptomų – tirpimo, tempimo, mėšlungio – galima ligą supainioti. Jei diagnozė iškart nenustatoma ir liga parą, dvi dar progresuoja, ligonis gali mirti. Negavus specialaus serumo, kuris iš organizmo pašalina toksinus, kas antras toks pacientas gali neišgyventi.
Prieš keletą metų dar net neturėjome gydymui po užsikrėtimo skirtų medikamentų – buvo tik profilaktinė vakcinacija. Dabar nuolatos esame pasiruošę vaistus bent dviem ligoniams, kurie patektų pas mus užsikrėtę stablige“, - sakė A. Vaitkus.
Tačiau net ir skyrus vaistų, stabligės pacientą ne visada pavyksta išgelbėti - išgyvenamumas priklauso ir nuo to, kiek stabligės bakterijų buvo ant daikto, kuriuo susižeista.
Gydytojas pabrėžė, kad iš pradžių kankina tik tirpimas, skausmingas ir nepaaiškinamas raumenų susitraukimas – rankų, kojų, veido, kai net negalima išsižioti.
„Pirminiai simptomai tokie, kurie nebūtinai leis suprasti, kad pacientas serga stablige, tačiau vėliau komplikacijos tik rimtėja. Vėliau raumenų spazmai dažnėja, intensyvėja, būna labai skausmingi. Gali įvykti maksimalus raumenų sutraukimas, todėl pacientas turi būti guldomas į reanimaciją. Norint išvengti kaulų lūžių, tokiam pacientui reikia sukelti dirbtinę komą ir laukti, kol praeis toksinų poveikis. Dėl sunkių traukulių priepuolių gali ištikti hipoksija ir mirtis“, - pabrėžė specialistas.
Patikimiausia stabligės profilaktikos forma – skiepai.
Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų. Traumas patyrusiems asmenims, kuriems stabligės vakcina seniai nebuvo skiepyta, ji skiepijama kartu su serumu ar imunoglobulinu nuo stabligės.
Norintiems pasiskiepyti ir apsisaugoti nuo minėtos ligos rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.