Nacionalinio krizių valdymo centras (NKVC) patikrino keturiolika įstaigų dešimtyje miestų. Centro vadovo Vilmanto Vitkausko teigimu, rezultatai gana neblogi – septynios iš keturiolikos ligoninių įvertintos gerai, likusios septynios patenkinamai, nė viena gydymo įstaiga nebuvo įvertinta nepatenkinamai.
Ligoninių stebėjimo minimalus laikotarpis – 30 dienų. Tikrinta, kiek įstaigose asmens apsaugos priemonių, kaip veikia maisto tiekimo ligoniams grandinės, kokios vaistų atsargos, elektros generavimas, vandens tiekimas, nuotekų funkcionavimas ir koks yra personalo rezervas.
„Kuo mažesnis miestas, tuo prastesnis pasirengimas, sakyčiau, toks bendras kriterijus su tam tikromis išimtimis. Mažesni miestai galbūt turi mažiau išteklių ir suvokimo, kad reikėtų ruoštis“, – įvertino stebėsenos rezultatus V. Vitkauskas.
NKVC vadovo teigimu, labiausiai trūksta vaistų atsargų, užfiksuotos tam tikros maisto tiekimo grandinių problemos bei elektros tiekimo problemos. Elektros generatorius turi visos įstaigos, tačiau jų skaičius labai įvairus – nuo vieno iki dvylikos, o minimalus reikalingas kiekis – du generatoriai.
„Reikia užtikrinti, kad būtų tam tikras rezervas, sutartys, kad tos sutartys būtų tvarios ir tiekėjai garantuotų, kad kritinėmis akimirkomis aprūpins ligonines kuru“, – aiškino V. Vitkauskas.
70-yje proc. ligoninių turimų maisto atsargų pakaktų nuo savaitės iki 30 dienų – toks rezultatas, NKVC atstovo vertinimu, gana geras, tik norėtųsi, kad pasitemptų likę 30 proc. ligoninių.
Trijų mėnesių laikotarpiui pačios reikalingiausios atsargos – asmens apsaugos priemonės, nes būna situacijų, kai būtent šių priemonių tiekimas greičiausiai nutrūksta – tai buvo matyti ir koronaviruso pandemijos laikotarpiu.
Dalis gydymo įstaigų yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), dalis – savivaldybėms. NKVC analizė buvo orientuota į didžiąsias keturiolika ligoninių, kurios yra pavaldžios SAM. Išskirtinos trys finansavimo kryptys: biudžetas, tam tikri papildomi ministerijos asignavimai.
Taip pat artimu metu startuosianti civilinės saugos programa, kurioje numatytos tam tikros lėšos kritiniams atvejams. Iš šios programos bus dengiamos tam tikros greitosios pagalbos priemonės, evakuacijos infrastruktūra, skirta dirbti saugesnėmis sąlygomis, – tokie mechanizmai, kai orientuojamasi į kritines situacijas ir kai reikia veikti pavojaus, krizės metu.
Išvardytos priemonės nereiškia, kad laukiame karo, „tačiau visą laiką reikia ruoštis, kuo labiau būsime pasiruošę, tuo mažesnė tikimybė, kad karas įvyks“, – teigė V. Vitkauskas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: