„Visų pirma, paankstinti tikrinamų moterų amžių, nes sergamumas jauname amžiuje tikrai didėja (...) Penktadalis krūties vėžiu susirgusių moterų yra iki 50 metų“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime sakė mokslininkė.
„Prasminga paankstinti prevencinę programą ir tada galbūt aktyvioji Lietuvos moterų dalis taptų puikiu pavyzdžiu ir kitoms, kurios galėtų sudalyvauti prevencinėse programose“, – pridūrė ji.
Jos teigimu, taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos nemokamai pasitikrinti moterims, kurios dėl pandemijos to padaryti negalėjo.
„Be abejo, labai svarbu yra leisti sudaryti galimybę pasitikrinti toms moterims, kurios pandemijos metu dėl ribojimų tiesiog nepakliuvo į programą ir jų amžius kaip tikslinės grupės populiacijos jau pratuksėjo“, – teigė S. Jarmalaitė.
Pasak instituto vadovės, svarbu, kad moterys pačios aktyviau dalyvautų prevencinėje programoje.
„Moterų klausimai yra paprasti – kaip pakliūti pas gydytoją, ką daryti, jeigu šeimoje buvo krūties vėžio atvejų. Mes kalbame ir kalbame tais klausimais, bet labai svarbu, kad moterys pačios rodytų iniciatyvą“, – kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto vadovė.
Anot jos, kasmet Lietuvoje krūties vėžys nustatomas 1,6 tūkst. moterų, 500 moterų nuo šios ligos miršta.
„Mūsų penkerių metų išgyvenamumo rodikliai yra prasčiausi Europoje – išgyvena 77 proc. Atrodytų, kad neblogi skaičiai, Europos vidurkis yra 84 proc., bet jeigu pažiūrėsime į pažengusių stadijų ligą, mūsų išgyvenimo rodikliai tuo atveju yra perpus prastesni nei Suomijos, nei kitų Europos šalių ir tikrai pasitempti yra kur“, – sakė S. Jarmalaitė.
Krūties vėžio prevencinė programa vykdoma nuo 2005 metų. Jos metu nemokamai pasitikrinti gali 50–69 metų moterys, šeimos gydytojas jas kviečia atlikti tyrimą – mamografiją – kas dvejus metus.
Šis tyrimas leidžia aptikti ir labai mažų matmenų navikinius darinius, jis saugus, efektyvus ir nėra skausmingas.