Svarbus laikas
Operacinėje gausi medikų komanda praleido 5 valandas. Mažajam pacientui – vos 4 mėnesiai.
„Operacijos šįkart reikėjo dėl vienos iš kaukolės dalių priešlaikinio užsivėrimo. Tokia deformacija vadinasi skafocefalija, mums tai buvo nauja modifikacija. Pacientas jaunesnis, operacija kiek kitokia, nei darydavome iki šio laiko. Galva buvo ilga ir plokščia, užsmailėjęs pakaušis. Dabar vaiko galva visiškai normalios, apvalios formos, galva sutrumpėjo, vaikas dabar labai gražiai atrodo – estetiškai, ne tik mediciniškai“, – džiaugėsi neurochirurgas.
Pasiruošimas vyko pacientui gulint ant pilvo gana nefiziologiškoje pozoje. Operacinėje be įprastinės komandos dar dirbo veido žandikaulio chirurgas doc. Linas Zaleckas bei mūsų pašnekovas.
„Buvo atliktas masyvus minkštųjų audinių pjūvis – nuo ausies iki ausies, plačiai apnuoginama kaukolės smegeninė dalis nuo kaktos iki kaklo, pjaustomi, sukiojami, perdėliojami kaulai, įdedamos specialios besirezorbuojančios plokštelės–konstrukcijos, kurios ištirpsta per keletą mėnesių, kaulams suaugus į vieną visumą ir galvai įgavus naują formą“, – detalėmis dalijosi specialistas.
Gydant tokias būkles, labai svarbus laikas – kuo anksčiau vaikas patenka pas medikus, diagnozuojama liga, tuo optimali galima parinkti operacijos laiką.
„Dažniausiai tai atliekama antrąjį gyvenimo pusmetį, bet yra tekę operuoti ir trejų, ir net šešerių metų vaikus (dvynukus). Kuo vėliau operuoji, tuo prastesni rezultatai ir pats darbas gerokai sunkesnis – vos ne dvigubai ilgesnė operacija, fiziškai sunkiau – kaulas storas, rezultatas gali būti prastesnis“, – kalbėjo R. Raugalas.
Atvejų nedaug
Tėvai kaukolės deformacijų nepastebėti negali.
„Čia nereikia specifinių žinių, tėvai patys greitai viską pastebi ir sako – buvo lyg ir neblogai, o 3–4 mėnesį kažkas pasikeitė. Rodo nuotraukas, skirtumas akivaizdus. Truputį skaudu, kad pusė tėvų savo iniciatyva ieško informacijos (padeda DELFI portale prieš kelerius metus aprašyta panaši situacija), o tik pusę nukreipia kolegos medikai. Pamažu situacija keičiasi – skaitomi pranešimai, šnekamasi ir kolegos sužino apie šią ligą, kaip ją pažinti ir kur vaiką nukreipti“, – kalbėjo neurochirurgas.
Kaukolės deformacijas galima suskirstyti į dvi dideles grupes. Pirmoji – pozicija, kai visos kaukolės siūlės yra „savo vietoje“, o galvytė kitokia dėl padėties gimdoje, monotoniškų padėčių miegant ankstyvuoju laikotarpiu. Šiais atvejais operacijų, aktyvaus chirurginio gydymo neprireikia. Tėvai gali kontroliuoti tik tai: trumpą laiką, praleidžiamą vertikalioje padėtyje, ilgą gulėjimą ant nugaros, nekintamą galvytės padėtį miego metu, naujagimio maitinimą vienoje padėtyje, dažną kūdikio guldymą į automobilio kėdutę ar gultuką ir t.t.
„Kita dalis deformacijų įvyksta dėl prieš laiką užsidariusių kaukolės siūlių. Čia be chirurginio gydymo – niekaip. 90 proc. šios grupės deformacijų įvyksta dėl spontaninių genų mutacijos, o 10 proc. – įvairūs genetiniai sindromai. Per metus Lietuvoje tokių vaikų, kuriuos tenka operuoti, gimsta apie 10–15“, – pasakojo medikas.
Į ką atkreipti dėmesį
Probleminė būklė dažniausiai diagnozuojama šnekantis su tėvais, o tada atlikus tomografinį tyrimą.
„Rutininė situacija – tėvai ateina dėl asimetriško vaiko pakaušio (nugulėjimo). Jie, vienareikšmiškai, sudaro didžiausią besikreipiančiųjų dalį, bet čia rizika mažiausia. Užpakalinės plagiocefalijos sudaro minimalią dalį mažųjų pacientų – ne kiekvienais metais jie gimsta. O visa kita tėvai pastebi – sako, gimė gražia galvyte, bet paskui galva ėmė darytis trikampio formos, akys priartėjo viena kitos, žvilgnis atrodo it nustebęs (čia trigonocefalija), tėvai aiškiai apibūdina ir skafocefaliją – per pirmus tris–keturis mėnesius kakta atsikišo, pasidarė stati, galva lyg ilgėja ir dar užsmailėje pakaušyje – vadinamas patrankos sviedinio fenomenas. Lengvai atskiriama ir plagiocefalija – plokščia galva, ausys ne viename aukštyje, viena akys primerkta arba mažesnė, nosis pakrypusi į šoną“, – vardijo R. Raugalas.
Vaikų ligoninės medikas ragino neužsiimti savigyda ir leisti sprendimą dėl tolesnių veiksmų priimti profesionalams.
„Aš labai propaguoju iš pradžių pasirodyti medikams, o ne savigyda užsiimti. Informacijos daug apie visokias pagalvėles, kaukolės osteopatiją ir t.t., tai žmonės sugaišta daug laiko ir sunaudoja daug resursų ir jei tai kranio sinustozė, gali būti prarastas brangus laikas“, – patarė jis.