Mokslininkai įsitikinę, kad geriau supratus egzosomų veikimą ir šias žinias pritaikius medicinoje, įmanoma sukelti perversmą daugelio sunkių ligų gydyme, rašoma pranešime spaudai. Tuo neabejoja ir vienu perspektyviausių biomedicinos srities specialistų visoje Lietuvoje laikomas mokslų daktaras Gabrielis Kundrotas.
Technologija su milžinišku potencialu
Ląstelių veiklą G. Kundrotas tyrinėja visą savo karjerą. Vilniaus universiteto absolventas pastaruosius šešerius metus daugiausiai dėmesio skyrė žmogaus kamieninėms ląstelėms. Jų tyrimus jis atliko dirbdamas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete bei Nacionalinio vėžio instituto Biobanke. Lietuvoje ir užsienyje jis publikavo ne vieną su šia sritimi susijusį mokslinį darbą, kėlė kvalifikaciją Vokietijos, Belgijos laboratorijose.
Anot jo, mokslininkai jau senokai išsiaiškino, kad kamieninės ląstelės sugeba atstatyti išbalansuotą žmogaus imuninę sistemą, spartina pažeistų audinių gijimą. Pastaraisiais metais buvo nustatyta, kad šis terapiškai naudingas poveikis pasireiškia dėka vadinamųjų egzosomų.
„Egzosomos – tai mažos pūslelės, kurios susiformuoja ląstelių viduje. Subrandintos jos išskiriamos į išorę ir organizmo skysčiais keliauja bei sąveikauja su kitomis ląstelėmis. Į egzosomas „supakuojamos“ įvairios molekulės, kurios, nukeliavusios į kitą kūno vietą, gali aktyvuoti arba nuslopinti vieną ar kitą ten vykstantį procesą“, – dėsto mokslininkas.
„Egzosomose natūraliai randasi terapiškai naudingų molekulių. Tačiau jas galima įterpti ir dirbtinai. Kamieninių ląstelių egzosomų potencialas milžiniškas. Suleidus jas į modelinį organzimą, egzosomos pačios susiranda pažeidimo vietą ir inicijuoja reparacinius procesus. Žinoma, kol kas visi tyrimai dar tik ankstyvojoje stadijoje“, – teigia G. Kundrotas.
Jis pripažįsta, kad egzosomų tyrimai tebėra labai nauja sritis. Visgi specialistus iš viso pasaulio labiausiai masina jų potencialas vėžio gydymo srityje. Moksliniais tyrimais jau įrodyta, kad, esant tam tikriems vėžiniams susirgimams, organizme pakinta egzosomų kiekis ir sandara. Tai reiškia, kad, išskyrus šias iš organizmo skysčių, jas galima panaudoti ligos diagnostikai. Tačiau mokslininkų tikslas – egzosomas panaudoti ir vaistų gamyboje.
Visada norėjo dirbti Lietuvoje
Susidomėjimas egzosomomis ir jų potencialu mokslininką netgi vertė svarstyti galimybę palikti Lietuvą. Labai ilgai čia nebuvo galimybių vystyti norimus tyrimus. Galiausiai jis keliems mėnesiams išvyko stažuotis į Belgiją, kur mokėsi gaminti, išskirti, apibūdinti egzosomas. Per šį intensyvų laikotarpį specialistas teigia įgijęs daugybę vertingų teorinių bei praktinių žinių.
„Turėjau ir galimybę pasilikti užsienyje, bet daug labiau norėjau grįžti atgal į Lietuvą. Žinoma, jeigu šioje srityje nori sukurti kažką reikšmingo, reikia komandos. Mano galvoje sukosi dvi galimybės: arba kažkas jau planuoja pradėti vykdyti tokius tyrimus ir aš galėčiau prisijungti, arba atvirkščiai – aš pats juos inicijuočiau ir sukurčiau naują komandą. Lietuvoje pradėjau klausinėti ir sužinojau, kad Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorija kartu su „Froceth“ pradeda projektą, susijusį su egzosomomis“, – sako jis.
Pasak G. Kundroto, tai pirmasis kartas jo gyvenime, kai tyrimus Lietuvoje atlieka dirbdamas privačioje bendrovėje. Skirtumus tarp tokio ir akademinio darbo jis pastebėjo labai greitai. Akademinėje srityje atliekami eksperimentiniai ir teoriniai darbai, skirti naujoms žinioms gauti, neturint konkretaus tikslo juos panaudoti ar pritaikyti. Tuo tarpu privačios įmonės daug daugiau dėmesio skiria jų tobulinimui bei pritaikymui praktikoje.
„Mes vykdome pritaikomuosius tyrimus. Mano siekis šį kartą kaip tik ir buvo ne tik kažką sukurti, bet ir toliau tai vystyti, kad vėliau būtų galima pritaikyti praktikoje. Imunologijos laboratorija ir „Froceth“ pasiūlė visas sąlygas, reikalingas siekiant šių tikslų. Nedidelės komandos paprastai specializuojasi konkrečioje srityje. Šiuo atveju mes koncetruojamės į vėžio imunoterapiją. Turime aiškią strategiją, visą būtiną įrangą, gerai išvystytą infrastruktūrą. Mums belieka tik susitelkti į mokslinį darbą“, – teigia biomedicinos specialistas.
Planai ambicingi
Mokslininkas pasakoja, kad šiuo metu jo ir visos komandos tikslas yra sukurti efektyvesnį vėžio gydymui skirtą dendritinių ląstelių vaistinį preparatą. Tokių ląstelių pagrindinė funkcija – atpažinti vėžines ląsteles ir inicijuoti priešvėžinį imuninį atsaką. Tiesa, ligai besivystant vėžinės ląstelės organizme išmoksta nuslopinti dendritines ląsteles.
Šiuo metu siekiama dendritines ląsteles laboratorijoje išskirti iš paciento organizmo ir vėliau, panaudojant egzosomas, jas vėl išmokyti atpažinti ligą, o tada grąžinti į žmogaus kūną.
„Tokia mūsų ambicija. Neseniai perskaičiau straipsnį, kad, siekiant sėkmės, labai svarbu atsidurti laiku ir vietoje. Pagalvojau, kad iš tikrųjų ir man panašiai nutiko: atsidūriau laiku ir vietoje. Tiesiog nuėjau, paklausinėjau ir radau. Dabar turiu puikius partnerius, su kuriais galime kartu siekti savo tikslų ir, tikėkimės, galiausiai padėti daugybei žmonių“, – sako G. Kundrotas.