Specialistų teigimu, kenksmingą aplinką susikuriame patys – ore jos atsiranda iš kasdien naudojamų gaminių. Norint jų išvengti, patariama rinktis alternatyvius produktus, kurių sudėtyje pavojingų cheminių medžiagų nėra arba jų yra mažiau, rašoma pranešime spaudai.
Pavojingų medžiagų kiekis kelis kartus viršija leistinas normas
Latvijoje, 15 vaikų kambarių ore buvo ieškoma alergizuojančių kvapiųjų medžiagų ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) – iš viso, net 40 skirtingų cheminių medžiagų. Kiekviename mėginyje rastas visas šių medžiagų kokteilis. Aptikti dideli kiekiai lakiųjų organinių junginių, ypač tolueno. Valstybės institucijų nustatyta nekenksminga tolueno koncentracija visuose oro mėginiuose viršijama 2-13 kartų. Vaikų kambariai taip pat užteršti ir kvapiosiomis alergizuojančiomis medžiagomis, tokiomis kaip limonenas, pinenas ir kt., šių medžiagų nekenksminga koncentracija viršyta 2-8 kartus 11 iš 15 tirtų mėginių.
Teršiame namus ir savo organizmą patys
Pavojingos medžiagos patalpų ore atsiranda iš namuose naudojamų gaminių. Lakieji organiniai junginiai plačiai naudojami gaminant statybines medžiagas, baldus, valiklius ir higienos priemones. Šios cheminės medžiagos vadinamos lakiomis, nes kambario temperatūroje garuoja ir patenka į patalpos orą. Beveik visi lakieji organiniai junginiai dirgina kvėpavimo takus, sukelia galvos skausmą, svaigimą, pykinimą. Kai kurių lakiųjų organinių junginių ilgalaikis neigiamas poveikis – lėtinės ligos ir vėžiniai susirgimai. Kiti lakieji organiniai junginiai laikomi toksiškai nuo tam tikros koncentracijos. Kvapiosios medžiagos, siejamos su alergijomis bei kvėpavimo takų pažeidimais, įvairiuose gaminiuose naudojamos norimam kvapui išgauti. Kvėpuodami užterštu patalpų oru, pavojingomis medžiagomis teršiame ir savo organizmą. Tai įrodo Baltijos aplinkos forumo 2014 metais paskelbti 10 savanorių kraujo tyrimų rezultatai.
Tyrimas atliktas Latvijoje ne mažiau aktualus ir Lietuvai
Nors patalpų oro tyrimas buvo atliktas Latvijoje, specialistų įsitikinimu, situacija labai panaši ir mūsų šalyje. „Abiejų šalių rinkos praktiškai identiškos – namus užpildome panašiais gaminiais,“ – teigia Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė. Ekspertė primena, kad Lietuvoje buvo atlikti savanorių kraujo ir jų namų dulkių tyrimai, kurie atskleidė, jog pavojingų medžiagų mūsų aplinkoje ir organizmuose yra ne mažiau. „Nerimą kelia dar ir tai, kad patalpų oro stebėsena ir tyrimai Lietuvoje neatliekami. Nors higienos normos yra nustatytos, jų vykdymo šiuo metu niekas neatlieka,“ – priduria Laura Stančė. Valstybinio Mokslo tyrimų instituto „Inovatyvios medicinos centras“ mokslininkė dr. Rūta Aldonytė antrina: „Ligos, siejamos su gyvenimu užterštame ore kelia vis daugiau iššūkių sveikatos apsaugos sistemoms visame pasaulyje. Skiriamos didžiulės Europos Sąjungos, JAV ir kitų šalių investicijos siekiant įvertinti bendrą aplinkos poveikį žmogaus sveikatai. Nors gyvename visuomenėje, kur oro tarša (automobilių ir šildymo sistemų), rūkymas (pirminis ir antrinis) yra paplitę labiau nei kitose Europos šalyse, kol kas mūsų valstybė prie visuminio aplinkos vertinimo neprisideda.“
Patikrinti sprendimai – atidus gaminių pasirinkimas ir protinga švara
Baltijos aplinkos forumo specialistai pabrėžia, kad patalpų, kurių apdailai buvo pasirinktos draugiškesnės aplinkai statybinės medžiagos, o priežiūrai – ekologiškesnė buitinė chemija, lakiųjų organinių junginių kiekis kambario ore mažesnis. Pakartotinis patalpų oro tyrimas labiausiai užterštuose vaikų kambariuose taip pat patvirtino faktą, jog dažniau vėdinant ir valant patalpas, pavojingų medžiagų kiekis ir koncentracija ore mažėja. „Nereikėtų siekti švaros namuose naudojant agresyvias buitinės chemijos priemones. Rinkitės saugesnius, sodos pagrindu sukurtus valiklius,“ – pataria Laura Stančė.