Laiko kaitaliojimas kenkia sveikatai

Vienus perėjimas prie žiemos laiko džiugina, kitus – liūdina. Kasmet paskutinį spalio sekmadienį laikrodžio rodyklės daugelyje Europos šalių persukamos viena valanda atgal, o kovo paskutinį sekmadienį – valanda į priekį. Visgi biologai teigia, kad toks nenatūralus perėjimas prie vasaros laiko išbalansuoja žmogaus vidinį biologinį ritmą, nes kūnui svarbiausia yra ne laikrodis ir jo rodomos valandos, o dienos šviesa, rašoma www.infopressa.ru.

Laikrodžių sukinėjimo pirmyn ir atgal pasekmės žmogaus organizmui iki šiol buvo mažai ištirtos. Visuose iki šiol atliktuose tyrimuose buvo teigiama, kad žmogaus organizmas prie pakeisto laiko prisitaiko per kelias dienas. Visgi, kaip teigia didžiausią tyrimą perėjimo prie vasaros laiko poveikio žmogaus organizmui atlikę ir jo rezultatus žurnale „Current Biology“ paskelbę Miuncheno universiteto chronobiologai T. Renebergas ir T. Kantermanas, laikrodžių sukiojimas norimo efekto neduoda.

T. Renebergas ir T. Kantermanas ištyrė 55 tūkstančių C. Europoje gyvenančių asmenų miego modelius ir nustatė, kad vidinis žmogaus laikrodis reaguoja į sezoninius saulės patekėjimo laiko pokyčius, todėl laikrodžių persukimas ir vasaros laiko įvedimas pažeidžia natūralią „žmogaus vidinio laikrodžio“ eigą.

Tyrime dalyvavusių žmonių buvo paprašyta pateikti informaciją apie savo miego modelį darbo dienomis ir savaitgaliais. Duomenys parodė, kad savaitgaliais, kai žmonėms nereikėdavo keltis nustatytu laiku, tiriamieji keldavosi, kai patekėdavo saulė.

Kitu eksperimentu mokslininkai siekė ištirti individualius miego ir budrumo modelius. Keturias savaites prieš ir po laikrodžių persukimo jie stebėjo 50 žmonių bei matavo fizinį jų aktyvumą. Šio eksperimento rezultatai parodė, kad savaitgaliais naktiniai ir dieniniai tiriamųjų ritmai visiškai nepriklausė nuo laikrodžių rodomo laiko, tačiau visuomeniniame gyvenime jiems teko taikytis prie pakeisto laiko ir gyventi kitokiu ritmu.

Tyrimą atlikę mokslininkai daro išvadą, kad laikrodžių sukiojimas ne tik beprasmiškas, bet, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, gali būti net ir žalingas žmonių sveikatai. Visgi tiesioginių sąsajų tarp laiko persukinėjimo ir sveikatos problemų atsiradimo mokslininkai nedaro ir teigia, kad tokias sąsajas daryti dar anksti ir, siekiant pagrįsti tokius teiginius, reikėtų atlikti papildomus tyrimus.

Pasak T. Renebergo ir T. Kantermano, nors laikrodžių rodyklės yra persukamos tik viena valanda pirmyn, toks laikrodžių sukiojimas turi daug rimtesnes pasekmes, nei buvo manoma iki šiol. Kaip teigia T. Kantermanas, „kadangi saulės patekėjimo laikas keičiasi, tai pavasarį laikrodžių persukimas valanda pirmyn, prilygsta žmogaus perkėlimui keturias savaites atgal, kaip kad jis gyventų vasarį“. Tuo tarpu rudenį, kai saulės patekėjimo laikas keičiasi ne taip greitai, laikrodžių persukimas grąžina žmonės atgal šešias savaitės.

Kitaip tariant, saulės patekėjimo laiko pokytį galima palygintu su persikėlimu į kitoje platumoje esančias valstybes. Pavyzdžiui, žmogaus patiriamas laiko šuolis prilygtų vokiečių persikėlimui į Maroką vasarą, o rudenį – atvirkščiai, tik be toms šalims būdingų oro sąlygų.