Pūslelinės atsiradimo priežastys
Paprastąją pūslelinę sukelia herpes simplex virusas. Skiriami du paprastosios pūslelinės viruso tipai. Pirmasis dažniausiai pažeidžia veido sritį: lūpas, nosies sparnelius, veido odą, burnos ir akių gleivines. Antrasis pažeidžia išorinius lytinius organus ir išangę. Žmogaus organizmui ginantis nuo virusų, iš pažeistų ląstelių formuojasi pūslelės, kurioms trūkus gali atsirasti naujų pažeidimų, taip pat galima užkrėsti kitus. Dažniausiai virusu užsikrečiama dėl glaudaus kontakto (bučiuojantis, liečiant pažeistą odą) su sergančiu žmogumi.
Galima užsikrėsti ir nuo viruso nešiotojo, kuriam virusas ligos nesukėlė. Dažnai užsikrečiama oro lašeliniu ir lytiniu būdais, taip pat galima užsikrėsti per kraują. Dažnai motina, serganti antrojo herpes simplex viruso tipo sukelta lytinių organų infekcija, gimdydama šią ligą perduoda naujagimiui.
Tyli infekcija
Užsikrėtus virusas tam tikrą laiką išlieka neaktyvus, vėliau pasireiškia pasikartojančiu bėrimu, prastai gyjančiomis odos ir gleivinės opelėmis. Pirmieji infekcijos požymiai – bloga savijauta, galvos skausmas, truputį padidėjusi temperatūra, lokalus niežėjimas, deginimas ir paraudimas. Kai kurie žmonės skundžiasi, kad liga juos kamuoja dažnai, beveik kiekvieną mėnesį.
Lengvai dilgčiojančioje vietoje vėliau atsiranda smulkių, skaidriu turiniu prisipildžiusių pūslyčių. Subliuškusios, išopėjusios pūslelės džiūsta ir virsta šašais. Bėrimas užgyja nepalikdamas randų, nors kurį laiką lieka paraudimas. Jeigu pūslelių atsiranda burnos ertmėje, skauda valgant, sklinda nemalonus burnos kvapas.
Susirgus pūsleline, virusas visam gyvenimui įsitvirtina žmogaus organizme. Virusas per nervines skaidulas nukeliauja iki nervinių mazgų ir ten tyliai tūno, nesukeldamas jokių simptomų. Vėliau, atsiradus provokuojantiems veiksniams, infekcija atsinaujina. Paūmėjimą gali išprovokuoti įvairūs veiksniai: viršutinių kvėpavimo takų infekcija, ultravioletiniai spinduliai, aukšta temperatūra, peršalimas, odos traumos, nuovargis, stresas, menstruacijos. Kartais aiškios priežasties nebūna.
Tyrimai
Diagnozuojant herpes simplex, dažniausiai remiamasi klinikiniais požymiais. Neaiškiais atvejais tiriamas pūslelių skysčio ar šviežiai išopėjusio paviršiaus tepinėlis. Kai bėrimo nėra arba išbertos netipinės vietos, yra imama kraujo ir ten ieškoma savitųjų antikūnių.
Pūslelinės simptomai pasireiškia staiga. Viruso pažeistoje vienoje pajuntamas diskomfortas: ima perštėti, liečiant juntami mazgeliai, patinimas. Per keletą valandų iškyla vandeningų pūslelių, kurios gali susilieti į vientisą darinį, juntamas deginimas, tempimas. Gali stipriai padidėti aplinkiniai limfmazgiai, skaudėti galvą, pakilti temperatūra, varginti raumenų skausmas, silpnumas. Esant sunkesniems atvejams, liga apima didesnius plotus. Jei pūslelinė pažeidžia sprandą ar pakaušį, gali stipriai patinti limfmazgiai, pakaušis, kamuoti įvairūs skausmai, kaklo raumenų spazmai, stiprus spaudimas pakaušyje, dėl patinimų ir skausmo darosi sudėtinga miegoti. Šiuo atveju pūslelės gali būti nematomos, priminti vidinius skausmingus mazgelius.
Po kurio laiko pūslelės trūksta, išbėga skystis, susidaro žaizdelės, kurios ilgainiui užsitraukia šašais. Pūslelinės simptomai gali tęstis 1−3 savaites, kol užgyja visos viruso pažeistos vietos. Lengvais atvejais simptomai tęsiasi 3−5 dienas.
Gydykite nedelsiant
Atsiradus niežėjimui ar paraudimui veiksmingos virusą naikinančios priemonės. Lūpų pūslelinei gydyti naudojami vaistų nuo virusų (acikloviro) tepalai. Prasmingiausia juos tepti tik pajutus pirmuosius infekcijos požymius. Pažeidimo vietų rekomenduojama nešlapinti, jos turi būti švarios, nepridengtos. Norint nutraukti pūslelinę, tik pajutus pirmuosius požymius, 5 dienoms gali būti skiriamas geriamasis ar leidžiamasis preparatas nuo virusų. Jei gydyti pradedama jau atsiradus pūslelėms, sulaikomas vietinis plitimas, o ligos trukmė nesutrumpėja. Ligos simptomams retinti ir viruso platinimui mažinti gali būti skiriamas nuolatinis vaisto nuo virusų vartojimas.
Vandens procedūros pūslelinės nenaikina, žaizdoms pradėjus gyti, nuo vandens atmirkusius šašus netyčia galima nubraukti rankšluosčiu. Tada žaizda gali pradėti kraujuoti. Dažniausiai pažeistos vietos visiškai užgyja, tačiau gali likti randelių.
Lizino nauda
Mokslininkai nustatė, kad užsikrėtus herpes simplex virusu labai naudingas lizinas. Tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 50 žmonių ir kuris truko pusę metų, buvo padaryta išvada, kad lizino vartojimas buvo daug veiksmingesnis nei placebas.
Lizinas yra esminė amino rūgštis, kurios organizmas negali sintezuoti, todėl lizino būtina gauti su maistu. Lizinas reikalingas normaliam augimui ir daugeliui medžiagų apykaitos prosesų. Vitaminas C, geležis ir lizinas formuoja kolageną, kuris yra kaulų, odos ir kitų jungiamųjų audinių sudėtinė dalis. Lizinas slopina virusų dauginimąsi, todėl yra naudingas lūpų pūslelinei gydyti.
Yra duomenų, kad lizinas gali palengvinti migreninius galvos skausmus. Lizino yra baltyminiame maiste: mėsoje, ypač raudonojoje, sūryje, žuvyje, kiaušiniuose, izoliuotuose sojų baltymuose. Želė, šokoladas, avižų dribsniai ir kokoso riešutai turi daug arginino, bet mažai lizino, todėl šių produktų nerekomenduojama vartoti sergant pūsleline. Nebadaujant ir neribojant baltymų, lizino organizmas gauna užtektinai. Jo poreikis padidėja intensyviai augant, sergant virusinėmis infekcijomis, po operacijų. Jei trūksta lizino, gali sulėtėti vaikų augimas, sumažėti karnitino sintezė, trikdanti raumenų darbą, sulėtėti riebalų apykaita, padidėti kalcio netekimas, kuris skatina kaulų retėjimą. Lizino trūkumui būdinga silpnumas, pykinimas, apetito stoka, galvos svaigimas. Galimi lizino trūkumo simptomai yra krauju srūvančios akys, galvos svaigimas, slenkantys plaukai, atsiradęs pykinimas ir nuolatos kankinanti anemija.
Pavojingos komplikacijos
Dirginant besiformuojantį šašą, atsiranda skausmingų įtrūkių. Per juos į žaizdeles gali patekti bakterijų, kurios sukelia uždegimą. Herpes simplex virusas pavojingiausias žmonėms, kurių imunitetas labai nusilpęs, ir naujagimiams. Infekcija gali išplisti, pažeisti vidaus organus, smegenis, sukelti audinių žuvimą, kraujosruvų. Tada ligai būdinga aukšta temperatūra, gelta, smegenų uždegimo reiškiniai. Smegenų audinio uždegimas gali pažeisti daugelį organizmo sistemų, sukelti dauginį organų funkcijų nepakankamumo sindromą ir netgi mirtį.
Patarimai ir profilaktika
Jei jus nuolat kankina pūslelinė, stenkitės stiprinti imunitetą. Venkite streso arba ieškokite būdų, kaip išmokti jį valdyti. Patartina nepervargti, išsimiegoti, taisyklingai maitintis, valgyti daugiau daržovių ir vaisių, vengti kofeino, alkoholio, tiesioginių saulės spindulių, nerūkyti. Higienos reikalavimų paisymas, lytiniai santykiai naudojant prezervatyvą, odos priežiūros ir apsaugos priemonių naudojimas, žalingų įpročių atsisakymas gali sumažinti tikimybę susirgti pūsleline.
Kreipkitės į gydytoją tik pasirodžius pirmiesiems infekcijos požymiams. Vos atsinaujinus infekcijai, turėkite su savimi gydytojo skirto tepalo nuo virusų. Siekiant išvengti naujų pažeidimų ir infekcijos platinimo, laikykitės higienos taisyklių. Infekcijos sukėlėjai aplinkoje išgyvena trumpai. Tikimybė užsikrėsti per namų apyvokos reikmenis, jei laikomasi higienos taisyklių, nedidelė.
INFOBOX:
Natūraliosios medicinos šalininkams:
Pajutus pirmuosius požymius, pažeistos vietos tepamos cinko turinčia dantų pasta ar spiritu.
Tiršta košelė iš geriamosios sodos, sumaišytos su vandeniu, padės nudžiovinti spuogus.
Neiškilusios pūslelės šaldomos ledo gabalėliais.
Dedami česnako ekstrakto kompresai.
Žaizdos vilgomos alavijų sultimis.
Vartojama daug vitamino C.
Išopėjusią burnos gleivinę tepkite šaltalankio aliejumi.
Susirgus genitalijų pūsleline, uždegimą gali sumažinti šiltos vonios ir sūraus vandens kompresai.
Mėsa, žuvis, ir pieno produktai sumažina pūslelinės priepuolių dažnį.
Mikroorganizmai Lactobacillus acidophilus, esantys jogurtuose, kurių sudėtyje yra gyvųjų bakterijų, gali mažinti pūslelinės pasikartojimą.