Vienoje ligoninėje gydyti visų užsikrėtusiųjų koronavirusu galimybės nėra, todėl Vilniaus regione vyksta pacientų skirstymas tarp gydymo įstaigų, kurios pasitelktos į pagalbą paslaugas organizuojančioms ir pagrindinę pagalbą COVID-19 pacientams teikiančioms Santaros klinikoms, rašoma Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pranešime žiniasklaidai.
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, nors ir neturinčioje COVID-19 gydančiosios ligoninės statuso, jau nuo lapkričio vidurio veikia COVID-19 skyrius, kuriame hospitalizuojami koronavirusu užsikrėtę pacientai, kreipęsi medicininės pagalbos dėl kitų priežasčių – traumų, lūžių, apsinuodijimų ar chirurginės intervencijos reikalaujančių patologijų.
Pradėjęs vos nuo kelių lovų, šis skyrius per kelias savaites pasiekė „kovidiniams“ pacientams skirtų 50 vietų limitą, todėl šiomis dienomis buvo išplėstas panaudojant kitų ligoninės padalinių infrastruktūrą. Per pirmąją parą antrajame COVID-19 skyriuje jau buvo hospitalizuoti 24 pacientai.
„Pastarosiomis savaitėmis kone kasdien sprendėme klausimus, kaip išgyventi dar bent kelias dienas nestabdant planinių paslaugų teikimo, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė dr. Jelena Kutkauskienė. – Mobilizavę visus savo pajėgumus iki šiol laikėmės, tačiau dramatiškai blogėjanti epidemiologinė situacija ir nuolat didėjantis pacientų srautas jau viršija mūsų galimybių ribas, todėl vakar teko priimti sprendimą laikinai apriboti planinių operacijų atlikimą“.
Anot direktorės dr. J. Kutkauskienės, planinių sveikatos priežiūros paslaugų sustabdymas – ne vienintelė nerami žinia. Įstaigos vadovė baiminasi, kad situacijai nesikeičiant artimiausiu metu gali sutrikti ir skubios pagalbos teikimas.
„Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pagal savo specializaciją yra skubios pagalbos ligoninė, todėl gyvybiškai svarbios paslaugos pacientams buvo ir yra teikiamos visą karantino laikotarpį, tiek pirmosios bangos metu, tiek dabar, – teigia dr. J. Kutkauskienė. – Visais laikais aptarnavome didžiausią dėl skubios pagalbos besikreipiančiųjų pacientų srautą, kurio neturi nė viena šalies ligoninė.
Vilniaus miesto klinikinei ligoninei perėmus COVID-19 pacientų srautą iš persipildžiusių Santaros klinikų, likome vienintele stacionarine įstaiga, teikiančia visų rūšių būtinąją chirurginę pagalbą. Dėl pacientų srautų perskirstymo tarp įstaigų, ir taip didžiulės mūsų Skubios pagalbos skyriaus veiklos apimtys išaugo dar beveik 50 proc.“
Ligoninės statistiniai duomenys rodo, kad vidutiniškai apie 30–40 pacientų per parą po apžiūros Skubios pagalbos skyriuje paguldomi į stacionarą, tačiau lapkričio mėnesį buvo dienų, kai hospitalizuojamų pacientų skaičius viršijo 50. Pasak įstaigos vadovės, toks kasdienis pacientų prieaugis yra rimtas iššūkis personalui, kurį, kaip ir daugelyje gydymo įstaigų, nuolat retina tas pats koronavirusas.
Besiplečiantis COVID-19 skyrius taip pat reikalauja ne tik fizinių lovų, bet ir jas aptarnaujančių žmogiškųjų resursų, kurių poreikis dėl rizikingų darbo sąlygų yra pusantro karto didesnis nei įprastiniame padalinyje.
J. Kutkauskienei nerimą kelia ne tik karantino apribojimų nesilaikanti visuomenė, bet ir meteorologinės oro sąlygos. Šiomis dienomis prognozuojamas plikledis ir lijundra, kurios neišvengiamai augina griuvimo traumas patyrusių pacientų srautus.
Plikledžio dienomis Skubios pagalbos skyrius dirba itin intensyviu režimu, tenka suformuoti papildomas gydytojų traumatologų komandas, kad greičiau sumažėtų nukentėjusiųjų eilės priėmimo laukiamajame.
„Dabartinė situacija kelia didelį susirūpinimą dėl mūsų tolesnio pajėgumo teikti skubią pagalbą tokiais mastais, kurie yra šiuo metu, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė dr. J. Kutkauskienė. – Todėl bendraujame su Santaros klinikomis ir kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis bei miesto savivaldos atstovais primygtinai ragindami drauge ieškoti sprendimų pacientų srautų diversifikavimui Vilniaus regione, nes kitaip mums gresia būtinosios pagalbos kolapsas, kuris gali turėti labai liūdnų pasekmių“.