Mėlynosios vėliavos nusipelno prieplaukos ir paplūdimiai, atitinkantys Aplinkosauginio švietimo fondo (Foundation for Environmental Education) reikalavimus.
Aplinkosauginio švietimo fondo nustatyti reikalavimai paplūdimiams ir prieplaukoms skirstomi į keturias grupes: vandens kokybės, aplinkosauginio švietimo ir informavimo, aplinkosauginio valdymo, paslaugų ir saugumo.
Šio projekto koordinatoriaus mūsų šalyje Lietuvos žaliųjų judėjimo bei Aplinkosauginio švietimo fondo įgalioti asmenys privalo tikrinti, ar paplūdimys bei prieplauka sezono metu atitinka keliamus reikalavimus. Mėlynoji vėliava turi būti nuleidžiama, jei aptinkama trūkumų. Pakelti ją leidžiama tik tada, kai visi trūkumai pašalinami.
Mūsų maudyklos geros
Pasak Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos nario, Mėlynosios vėliavos projekto administratoriaus Aleksandro Kerpausko, kokybės reikalavimus gali atitikti ne tik paplūdimiai, kurie apdovanoti Mėlynąja vėliava. Be to, nors Lietuvoje Mėlynoji vėliava būdavo iškeliama tik keliuose pajūrio paplūdimiuose, projekte gali dalyvauti ir prie vidaus vandenų esantys paplūdimiai. Tokių ketinimų turėjo Alytaus, Plungės ir Zarasų savivaldybės, bet procesas yra sustojęs.
Lietuvos paplūdimių kokybe negalime skųstis, jie yra tikrinami visuomenės sveikatos centrų ir kontroliuojami savivaldybių aplinkos apsaugos skyrių. Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyriausiosios specialistės Elos Gurinos, visų oficialių paplūdimių kokybė tikrinama prieš sezono pradžią ir paskiau kas dvi savaites, tad juose poilsiaujantys žmonės gali būti ramūs.
Tačiau dalyvauti Mėlynosios vėliavos projekte – garbės reikalas, be to, šis visoje Europoje žinomas ženklas padeda pritraukti turistus. Tai, kad ne visos savivaldybės pateikia paraišką projektui, rodo jų finansines galimybes ir bendrą supratimą.
Pasak A. Kerpausko, norint dalyvauti projekte, reikia sumokėti dalyvio mokestį. Tačiau Danijoje šiame projekte dalyvauja 3 tūkst. paplūdimių, ir dalyvavimo mokestis nėra didelis, nes bendra projekto kaina šaliai kaina dalinama į daugiau dalių. Lietuvoje, kur projekte dalyvauja keli paplūdimiai, ir kaina didesnė.
Mėlynosios vėliavos programos mokestį sudaro išlaidos, skiriamos Lietuvos žaliųjų judėjimo narystei Tarptautiniame aplinkosauginio švietimo fonde koordinatoriui išlaikyti, inspektuoti, transportui, pačioms vėliavoms pasiūti.
Šiemet Mėlynoji vėliava iškils tik viename Palangos paplūdimyje. Prieš trejus metus Lietuvos pajūryje buvo šeši Mėlynosios vėliavos paplūdimiai. 2009 metais neliko trijų paplūdimių Smiltynėje ir Melnragėje, šiemet – dviejų Neringoje.
Neringa – be Mėlynųjų vėliavų
Nidos paplūdimyje iki šiol Mėlynoji vėliava plevėsavo dešimt metų, Juodkrantės paplūdimiui Mėlynoji vėliava buvo suteikiama nuo 2004-ųjų. Tačiau šiemet dėl finansų stygiaus tai neįvyks.
Mėlynosios vėliavos programos mokesčiui Neringa kasmet skirdavo 30 tūkst. litų, bet šiemet sumažėjus savivaldybės biudžetui kurortui teko mažinti visų programų, taip pat ir šios finansavimą.
Vienam paplūdimiui mokesčio suma siekia 20 tūkstančių litų. Šis mokestis mažesnis, jei vienoje savivaldybėje Mėlynosios vėliavos programos reikalavimus atitinka daugiau paplūdimių. Tad už du paplūdimius, dalyvaujančius šiame projekte, Neringos savivaldybė mokėdavo po 30 tūkst. litų.
Jei pliuškensimės užsienyje
Nemažai žmonių keliauja į užsienį, ir juos domina tenykščio vandens bei paplūdimių kokybė. Neseniai paskelbta, kad 92,1 proc. Europos Sąjungos maudyklų atitinka Maudyklų vandens direktyvoje nustatytus būtinuosius vandens kokybės reikalavimus. Vanduo yra švarus ir Londono Serpentino ežere, kuriame vyks keletas olimpiados renginių, įskaitant atvirų vandenų plaukimo maratoną ir triatlono varžybų plaukimo rungtį.
Šie duomenys pateikti naujausioje metinėje Europos aplinkos agentūros (EAA) ir Europos Komisijos maudyklų vandens ataskaitoje, kurioje apibūdinama daugiau kaip 22 tūkst. Europos maudyklų ir pliažų, upių ir ežerų vandens kokybė praėjusiais metais.
Ataskaitoje rašoma, kad 77,1 proc. vietovių vanduo yra labai geros kokybės ir atitinka griežčiausias orientacines vertes: palyginti su praėjusių metų duomenimis, jo kokybė pagerėjo 3,5 proc. Apie 93,1 proc. pakrančių maudyklų vanduo buvo laikomas tinkamu arba atitinkančiu ne tokias griežtas privalomas vertes: jo kokybė pagerėjo 1 proc. Mažiau kaip 2 proc. maudyklų vanduo neatitiko kokybės reikalavimų.
Lietuva – viena iš švariausių
Lietuva išsiskiria itin gera maudyklų kokybe. Iš 114 maudyklų (16 pakrančių vandenyse ir 98 vidaus vandenyse) 72,8 proc. vandens kokybė labai gera, 10,5 proc. – gera, 5,3 proc. – tinkama.
Nustatyta, kad maudyklų vandenų kokybė Kipre, Kroatijoje, Maltoje ir Graikijoje yra labai gera: daugiau kaip 90 proc. maudyklų vanduo yra labai geros kokybės, o kitose maudyklose vandens kokybė atitinka privalomas vertes. Kitame vertinimo skalės gale atsidūrė Nyderlandų, Bulgarijos, Latvijos, Liuksemburgo ir Belgijos maudyklų kokybė: palyginti nedaugelio maudyklų, ypač vidaus vandenų, vanduo atitinka griežtas orientacines vertes.
Bendrai vandens kokybė Europos populiariausiuose atostogų vietose buvo gera: daugiau kaip 90 proc. maudyklų vanduo atitiko privalomas vertes. Daugiau kaip 80 proc. Ispanijos, Italijos ir Portugalijos maudyklų vandens kokybė buvo labai gera.
Maudyklų vandens kokybę Europos piliečiai gali patikrinti Europos vandens informacinėje sistemoje WISE (www.water.europa.eu). Apie vietos vandenų kokybę sužinoti www.eyeonearth.org.