Štai gruodžio pabaigoje Lietuvą pasiekė naujų COVID–19 liga sergantiems pacientams skirtų vaistų siunta. Farmacijos kompanijos „Roche“ sukurtas preparatas „Ronapreve“ turėjo būti skiriamas nesunkia COVID–19 ligos forma sergantiems ligoninių pacientams, kuriems nereikia papildomo deguonies. Visgi, pasirodo, šie vaistai beveik neefektyvūs prieš omikron atmainą.
Apie vaistus nuo koronaviruso laidoje „Dienos klausimas“ pasakojo gydytojas onkoimunologas dr. Marius Strioga.
„Jau yra parodyta, kad „Ronapreve“ preparatas prieš omikron atmainą nėra efektyvus, jo efektyvumas yra menkas“, – Žinių radijo laidoje sakė M. Strioga ir pridūrė, kad kompanijos jau gamina vaistus, skirtus kovoti su omikron atmaina.
Monokloniniai antikūnai sergant sunkia ligos forma – negalimi
Jau daugiau nei metus Lietuvos ligoninėse naudojamas remdesiviras, o trečiadienį į Lietuvą atkeliavo GlaxoSmithKline sukurtas „Xevudy“ monokloninių antikūnų preparatas.
Tai trečiadienį portalui lrytas.lt nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai. Pagal sudarytą sutartį, įsigyti 1008 medikamento gydymo kursai. Artimiausiu metu numatomas vaisto paskirstymas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms.
„Šis preparatas yra unikalus ir iš visų monokloninių antikūnų preparatų arsenalo yra bene efektyviausias. Jis efektyvus prieš visas viruso atmainas, nes nusitaiko į mažai kintančią viruso S baltymo dalį. Monokloninių antikūnų preparatus pagaminti nelengva, dėl to jie negaunami dideliais kiekiais“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo gydytojas M. Strioga.
Šiuo metu jau yra kitas labai perspektyvus vaistas – tai „Paxlovid“, pagamintas „Pfizer“ kompanijos. Jį patogu vartoti, kadangi jis yra geriama tablečių forma, tad pacientas jį galės vartoti ir ir namuose. Visgi, taip greitai visam pasauliui šio vaisto gauti nepavyks.
„Šiais metais kompanija, dirbdama didžiausiu pajėgumu, jo galėtų pagaminti 80 mln. gydymo kursų. Tačiau pasaulio mastu, tai irgi nėra daug. Tai priešvirusinis vaistas, kurio tikslas ne apsaugoti nuo viruso patekimo į ląsteles, bet jau patekus virusui į ląsteles, vaistas nebeleidžia virusui jose daugintis. Tai yra tabletės, vartojamos 5 dienas, 2 kartus per dieną po 4 tabletes“, – sakė dr. M. Strioga.
Šie vaistai, pasak gydytojo, tikriausiai bus receptiniai, tad juos turės paskirti medikas.
„Tikrai nebus taip, kad juos bus galima nusipirkti tiesiog nuėjus į vaistinę, kaip ibuprofeną“, – sakė pašnekovas.
Tuo metu monokloniniai antikūnai yra lašinami į veną arba leidžiami į raumenis, tad juos reikėtų suleisti gydymo įstaigoje. Be to, po suleidimo pacientą dar reikia stebėti maždaug valandą, nes galimos alerginės reakcijos.
„Jei žmogus serga sunkiai, kol kas nė vienas vaistas iš monokloninių antikūnų ir priešvirusinių preparatų, nėra patvirtintas. O monokloniniai antikūnai, sergant sunkia forma, dažnai yra ir nerekomenduojami, nes gali ligos eigą apsunkinti“, – kalbėjo dr. M. Strioga.
Taigi, monokloniniai antikūnai arba preparatai tabletėmis, kaip „Paxlovid“ arba „Merck“ kompanijos vaistai, yra skirti vidutinio sunkumo arba lengvai sergantiems pacientams, kurie priklauso rizikos grupėms.
„Sunkiai ligos formai yra patvirtinti kiti vaistai, daugiau valdantys pasekmes, koreguojantys tuos patologinius procesus, kurie užsikrėtus įvyksta organizme ir gali tapti mirties priežastimi, o ne bandantys pažaboti patį virusą. Tai yra dekstametazonas ir kiti vaistai, kurie slopina pernelyg didelę imuninės sistemos reakciją, kuri pradeda daryti daugiau žalos nei naudos“, – sakė gydytojas onkoimunologas.
Vartojant neatsakingai, bus sukurtas itin mutavęs virusas
Deja, tačiau ir sukurti vaistai nėra tobuli. Visų pirma, jie brangūs – štai viena dozė „Ronapreve“ kainuoja apie 1500–2000 eurų vienam žmogui. Tiesa, gydymui prireikia tik vienos dozės, tačiau dabar žinoma, kad šis vaistas prieš omikron atmainą nėra efektyvus. Tuo metu vaistų tabletėmis, tokių kaip „Paxlovid“, gydymo kursas yra apie 700 eurų. O viena vakcina nuo COVID–19 kainuoja apie 20 eurų.
Dauguma bijo vakcinų dėl to, kad jos, neva, pernelyg greitai sukurtos. Tačiau ir šie vaistai, pasak gydytojo, buvo sukurti itin greitai.
„Yra riboti klinikinių tyrimų duomenys, tiek dėl jų saugumo, tiek dėl šalutinių poveikių. Nėra ilgalaikio stebėjimo rezultatų, ko dabar reikalaujama iš vakcinų. Visos tos baimės, kurios buvo skleidžiamos dėl vakcinų, tinka ir vaistams. Man irgi didelė mįslė, kodėl vakcina baisu, o vaistų visi laukia“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo dr. M. Strioga.
Kitas svarbus aspektas – vaistams reikalingas itin atsakingas vartojimas, antraip galime sulaukti neįtikėtinos žalos. Gydytojas papasakojo apie „Molnupiravir“ tabletes.
„Jei žmogus pasijustų geriau ir, vietoje 5 dienų, vartotų 3 dienas, arba mažesnę dozę, tai gali virsti labai pavojingu reiškiniu. Virusas yra „apdaužomas“, bet neužmušamas, sukeliamos mutacijos ir taip galime pagaminti labai agresyvius mutantus. Dėl to vartojimas turi būti labai drausmingas – du kartus per dieną po 4 kapsules 5 dienas. Kitaip gali būti dar didesnės viruso mutacijos. Šis vaistas viruso viduje vienu metu sukelia labai daug mutacijų ir taip jį nužudo. Bet, jei jis bus vartojamas nepakankamai, ir virusas nebus užmuštas, jis taps stipresnis“, – sakė dr. M. Strioga ir pridūrė, kad lietuviai nėra atsakingi vaistų vartotojai, nes neretai, vartojant antibiotikus, vos pasijutę geriau, juos nutraukia.
Negana to, yra maža teorinė tikimybė, kuri buvo pamatyta laboratorijoje, kad šis vaistas gali įsiterpti į žmogaus genomą, o tai ateityje gali virsti onkologiniais susirgimais. Tai yra galimas šalutinis šio vaisto poveikis.
Tad vakcina visada pigiau nei gydymas ir ši taisyklė galioja ne tik COVID–19, bet ir kitoms ligoms.
O ką daryti šiuo metu užsikrėtus koronavirusu?
Pasak pašnekovo, jei nėra sunkių simptomų, nieko ypatingo daryti nereikia. Galima turėti pulsoksimetrą, kuris dedamas ant piršto, ir žiūrėti, kiek kraujyje yra deguonies prisotinimo. Jei jis mažėja, kreiptis į gydytojus.
„Jei pasireiškia tik karščiavimas ar kosulys, gydymas toks pat, kaip ir sergant kitomis virusinėmis ligomis. Tai yra paracetamolis, pakankamas skysčių vartojimas. Jei karščiavimas virš 38 laipsnių tęsiasi kelias dienas, tikslinga atlikti kraujo tyrimą ir įvertinti, ar nereikia antibiotikų dėl antrinės bakterinės infekcijos. Bet, jei simptomai nesunkūs, nieko ypatingo daryti nereikia, tiesiog būti namuose ir stebėti, ar būklė neblogėja“, – sakė gydytojas.
Kiek anksčiau laidoje „Delfi tema“ šeimos gydytoja Jurga Dūdienė patarė, kad jei sergant COVID–19 savijauta bjauri, nemaloniems simptomams sumažinti galima išgerti paracetamolio arba ibuprofeno.
Taip pat galima vartoti vitaminą C, 1000 mg per dieną. Reikia nepamiršti ir vitamino D, kuris turėtų būti vartojamas visą rudens, žiemos sezoną. Praverčia ir cinkas, kvercetinas. Jei nėra ypatingo kosulio, simptomai yra viršutiniuose kvėpavimo takuose, gerklėje, trachėjoje, kreiptis skubios pagalbos nereikia. J. Dūdienės teigimu, didžiausia žmonių klaida yra vartoti vaistus, skirtus atsikosėjimui, kurie turi veiklių medžiagų ambroksolio, acetilcisteino. Šios medžiagos skiriamos tik tada, kai žmogus jau ištirtas ir gydytojas, girdėdamas karkalus, rekomenduoja skystinti kosulį. Lengviau atsikosėti užtenka arbatų ir kuo daugiau skysčių.
Jei žmogus pradeda jausti dusulį, kvėpavimo dažnį suskaičiuoja virš 25–30 kartų per minutę, reikėtų skaičiuoti įkvėpimus, vertinti savo būklę. Jei ramybės būsenoje jaučiamas dažnas pulsas, tai yra 80–100 širdies susitraukimų, tai yra signalas. Jei kelias dienas laikosi virš 38 laipsnių temperatūra, taip pat yra signalas. Jei pulsoksimetras deguonies įsisavinimą rodo mažiau nei 94, tai jau labai rimtas signalas, kai reikia kreiptis į medikus“, – kada kreiptis į medikus sergant COVID–19, patarė gydytoja.
Jei sergant pajutote J. Dūdienės išvardintus signalus, darbo metu reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją su kuriuo bus aptarta situacija. Jei darbo valandos baigėsi, reikia važiuoti į priėmimo skyrių. Taip pat gydytoja pridūrė, kad nereikėtų jaudintis dėl nedarbingumo, jei teigiamą testą gavote savaitgalį – šeimos gydytojas nedarbingumą gali skirti atgaline tvarka.