Lietuvą pasiekė naujųjų narkotikų grėsmė – jų poveikis šimtus ir tūkstančius kartų didesnis

Naujausioje Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje, kurią kasmet pristato Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras, išreiškiamas susirūpinimas, kad tradicinius narkotikus keičia nauji, dar pavojigesni ir sunkiau susekami.

Narkotikų kūrėjai tampa vis išradingesni

„Gera žinia ta, kad plėtojant suderintas politikos priemones narkotikų problemoms spręsti padaryta pažanga. Tendencijos, vertinant visuotiniu aspektu, yra teigiamos. Tačiau narkotikų problema dinamiška ir nuolat kinta, atsiranda vis naujų grėsmių. Narkotikai, su kuriais susiduriame šiandien, skiriasi nuo seniai žinomų. Kaip pavyzdys gali būti visiems seniai žinomos kanapės. Nauji gamybos metodai keičia pačių kanapių poveikį, t. y. senos tradicinės narkotinės medžiagos, taikant naujus metodus, pasižymi stipresniu poveikiu. Taip pat keičiasi ir sintetinių psichoaktyvių medžiagų gamyba. Atsiranda vis naujų medžiagų, taip pat imituojančių ir kanapių, opiatų poveikį. Plačiai taikomi ir kombinuoti vaistų deriniai“, - teigė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Zenius Martinkus, pristatydamas 20-ąją kasmetinę Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitą.

Pasak jo, farmakologiniu veiksmingumu naujos medžiagos nesiskiria nuo senųjų, skirtumas tik tas, kad naujų medžiagų koncentracijos yra labai didelės arba jų fiziologinis poveikis šimtus ir tūkstančius kartų didesnis, todėl iš mažesnio kiekio medžiagos galima pagaminti daug daugiau dozių, o tai leidžia tas medžiagas lengviau platinti tiek internetu, tiek perpardavinėjant dileriams. Taigi tenka ieškoti naujų kovos strategijų ir metodų.

„Žvelgiant į bendrą narkotikų vartojimo vaizdą Europoje, galima teigti, kad tendencijos gerėja, tačiau tačiau grėsmingų situacijų yra. Pavyzdžiui, pernai sintetiniai heroino analogai sukėlė ne vieną mirtį Estijoje, Suomijoje. Taip pat buvo netikėta ŽIV infekcijų žybsnis Graikijoje, Rumunijoje. Kalbant apie atskirų medžiagų paplitimą, Lietuvoje, lyginant su ES vidurkiais, mes turime gana gražų vaizdą. Mūsų vartojimo vidurkiai neviršija ES vidurkių. Pagrindinė medžiaga, kuri vartojama Lietuvoje, išlieka kanapės, tačiau mūsų šalyje jų vartojimas keletą kartų mažesnis negu Europoje, net negu kaimynėje Latvijoje ar Estijoje. Už latvius mes vartojame du kartus mažiau, už estus – tris kartus.

Antra pagal populiarumą narkotinė medžiaga – amfetaminas, tradicinių medžiagų – heroino ir kokaino – vartojimo plitimas nėra didelis, mes turime praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio palikimą, kai buvo heroino epidemija tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Todėl vis dar yra daug žmonių, priklausomų nuo opiatų“, - pasakojo Z. Martinkus.

Lietuvoje vis dar populiariausias narkotikas – kanapės

Pasak Sveikatos apsaugos viceministro Eriko Mačiūno, didžiausias pavojus – naujos psichoaktyvios medžiagos, kurių kūrimas – gana gudrių, protingų žmonių reikalas, jie savo darbą tikrai išmano. Bėda ta, kad naudojamos legalios ir pramonei labai reikalingos medžiagos.

„Nors mes žinome, kad viena ar kita medžiaga galėtų būti panaudojama narkotikų gamybai, mes jos niekaip negalime reglamentuoti ar sustabdyti jos patekimą į rinką. Mat tai pramonei labai reikalingos medžiagos, todėl reikia sugalvoti, kaip jas reguliuoti. Net jei jos nėra žinomos labai plačiai, tie žmonės, kurie užsiima šiuo „verslu“ tikrai apie jas žino. Viena iš variantų – jas įtraukti į nuodingų medžiagų sąrašą, nes dažniausiai tos medžiagos būna ir nuodingas. Kai medžiaga atsiduria šiame sąraše, jos prieinamumas šiek tiek sumažėja. Tačiau tuomet susiduriame su pramoninkų interesais. Kitas dalykas, kad Lietuvoje labai populiari nuostata – kas nedraudžiama, tas leidžiama. Todėl bendrovės gali užsipirkti cheminių medžiagų, kurių jų deklaruojamai veiklai visiškai nereikia, o kur jos vėliau dingsta, sužiūrėti labai sudėtinga“, - svarstė pašnekovas.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Edvardas Šileris pažymėjo, kad pernai buvo pradėta šimtu mažiau ikiteisminių tyrimų dėl prekybos narkotikais ir beveik tiek pat prekybos atvejų, tačiau drastiško šuolio nėra. Tiesa, sumažėjo lietuvių, sulaikytų užsienyje. Daugiausiai lietuvių sulaikyta Vokietijoje, toliau seka Norvegija ir Švedija. Problema išlieka narkotikų prekyba internete, kuris leidžia vykdyti nelegalią veiklą investuojant minimalias lėšas.

„Fiksuojame gerokai išaugusius hašišo kontrabandos mastu per Lietuvą. Pernai šio narkotiko buvo konfiskuota virš tonos. Šių prekeivių tikslas – Rytų rinka. Naujos psichoaktyvios medžiagos Lietuvoje dar nėra įgavusios masiškumo pobūdžio. Nauja tendencija – plinta kanapių (po kelis augalus) auginimas namų sąlygomis, kas Europoje jau daroma seniai. Taip bandoma apeiti kainą ir prieinamumą. Teisminis reglamentavimas, mano manymu, už visus šiuos nusikaltimus yra pakankamas. Teismų sprendimai gerokai pagriežtėjo. Pagal europinius standartus esame viena iš griežčiausiai baudžiančių valstybių, o kai pasigirsta populistiniais siūlymai jas dar griežtinti, iš tiesų nepretenduojame į Azijos valstybes, kuriose už tai baudžiama mirties bausme“, - teigė pareigūnas.

Svarbiausios narkotikų tendencijos Europoje

Minėtoje ataskaitoje teigiama, kad nors heroino gamyba pasauliniu mastu tebėra didelė ir Turkijoje konfiskuotas jo kiekis didėja, naujausi duomenys apie gydymo paslaugų poreikį ir heroino konfiskavimo atvejus Europoje rodo, kad šio narkotiko vartojimas ir prieinamumas mažėja. Asmenų, kurie pirmą kartą pradėjo specialų priklausomybės nuo heroino gydymą ir apie kuriuos pranešta, skaičius nuo 59 tūkst. 2007 m. sumažėjo iki 31 tūkst. 2012 m. Tais pačiais metais konfiskuotas heroino kiekis (5 tonos) tesudarė pusę 2002 m. konfiskuoto kiekio (10 tonų). Tačiau susirūpinimą kelia tai, kad heroiną pakeičia kitos medžiagos, pavyzdžiui, sintetiniai opioidai. Tai neteisėtai pagamintos ar iš vaistinių preparatų gautos medžiagos, įskaitant labai stiprius fentanilius ir pakaitiniam gydymui opioidais naudojamas medžiagas (pavyzdžiui, metadoną, buprenorfiną).

Kokainas Europoje tebėra dažniausiai vartojamas neteisėtas stimuliuojantis narkotikas, tačiau naujausi 2011–2013 m. duomenys rodo, kad kokaino vartojimas mažėja. Amfetaminų (tai apima amfetaminą ir metamfetaminą) vartojimo lygis Europoje apskritai tebėra žemesnis nei kokaino: nors kartą gyvenime šių narkotikų vartoję nurodė apie 11,4 mln. suaugusiųjų, o 1,5 mln. vartojo jų per pastaruosius 12 mėnesių.

2013 m. per ES ankstyvojo įspėjimo sistemą pirmą kartą pranešta apie 81 naują narkotiką. Iš viso tokių stebimų naujų medžiagų skaičiuojama per 350. Vien per pastaruosius ketverius metus buvo aptikta beveik 250 tokių medžiagų. Nauji narkotikai gali būti gaminami nelegaliose laboratorijose pačioje Europoje. Tačiau dažniau jie miltelių pavidalu teisėtai gaunami daugiausia iš Kinijos ir Indijos, o Europoje yra perdirbami ir parduodami kaip teisės aktais nekontroliuojami psichoaktyvūs produktai arba „mokslinių tyrimų cheminės medžiagos“.

Apklausos ES rodo, kad prieštaringiausiai vertinamas narkotikas tebėra kanapės. Tai skatina aktyvias viešas diskusijas, kurias pastaruoju metu kursto tarptautiniai kanapių prieinamumo ir vartojimo kontrolės pokyčiai. Per pastaruosius 12 mėnesių kanapes vartojo 18,1 mln. europiečių. Apytiksliai 14,6 mln. jaunų europiečių (15–34 metų) nurodo šio narkotiko vartoję per pastaruosius 12 mėnesių. 2012 m. kanapės buvo narkotikas, kurį pirmą kartą gydytis pradedantys asmenys dažniausiai nurodė kaip pagrindinę priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymo priežastį.

Narkotikų vartojimas išlieka viena iš pagrindinių jaunimo mirštamumo Europoje priežasčių: tiek tiesioginė – perdozavus, tiek netiesioginė – dėl ligų, nelaimingų atsitikimų, smurto ir savižudybių, kurių priežastis yra narkotikai. Apskritai 2012 m. Europoje pranešta maždaug apie 6 100 mirties nuo perdozavimo atvejų, daugiausia susijusių su opioidais. Nors mirtis dėl heroino perdozavimo tebėra dažna, su šiuo narkotiku susijusių mirties atvejų apskritai mažėja, o mirtis dėl sintetinių opioidų vartojimo kai kuriose šalyse vis dažnesnė.