Į penketuką patenka ir Estija, sumažinusi alkoholio suvartojimą 25,6 proc., Kirgizija 21,1 proc., Ukraina 17,6 proc., Rusija 11,8 proc.
Naujausioje NTAKD pristatytoje statistikoje esminių didelių pokyčių nėra, tačiau matomas nuolatinis alkoholio vartojimo sumažėjimas. 2015 metais vienam lietuviui tekdavo apie 15,4 l grynojo alkoholio, o pagal 2019 metų statistiką šis skaičius yra 12,8 l, tai yra 3 litrais mažiau.
„Bet tai 35 proc. virš Europos vidurkio“, – spaudos konferencijoje sakė NTAKD direktorius Renaldas Čiužas.
R. Čiužas taip pat paaiškino, ką Lietuvai reiškia mažėjantis alkoholio vartojimas.
„Tai mažėjanti našta mokesčių mokėtojams, mažesnis krūvis ligoninėms. Matome daug statistinių duomenų, kad psichozių sumažėjo apie 30 proc., apsinuodijimų alkoholiu sumažėjo apie 27 proc. Priklausomybių sumažėjo apie 9 proc. Duomenis, kuriuos šiandien turime, rodo teigiamą pokytį“, – kalbėjo R. Čiužas.
Pasak jo, neramina faktas, kad lietuviai vyrai alkoholio vartoja dar ganėtinai daug.
„Vyrui Lietuvoje tenka apie 29,6 l absoliutaus alkoholio, bet tai yra mažiau nei prieš 5 metus. O moterims tenka apie 6 l grynojo alkoholio“, – sakė R. Čiužas.
Manoma, kad alkoholio ribojimai padėjo sumažinti vartojimą
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė pasakojo, kad daugiausiai suvartojamo alkoholio yra Europos regione, nors pastaraisiais metais tendencijos gerėja ir čia. 2019 m. Europos regione vidutiniškai vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 9,5 litrai absoliutaus alkoholio, kas prilygsta 190 litrų alaus arba 80 litrų vyno.
„Duomenys, apie kuriuos kalbame, yra pateikti Pasaulinės sveikatos statistikos ataskaitoje, kuri pasirodė 2021 metų gegužės mėnesį. […] Pirma pasaulyje pagal suvartojamo alkoholio kiekį yra Čekija, antra Latvija. Vyrų situacija visame pasaulyje yra blogesnė“, – kalbėjo I. Zurlytė.
Pasak jos, Lietuvoje, įdiegus visapusišką alkoholio kontrolės politiką ir ribojimus, buvo padaryta pažanga.
„Svarbūs yra alkoholio prieinamumo ribojimai. Duomenys rodo, kad net nedidelis pokytis alkoholio prieinamumo ribojimuose turi įtakos smurtui, sužalojimo, avarijų mažėjimui ir pan., ypač jauniems žmonėms. Kita priemonė – drausti alkoholio reklamą, viena efektyviausių priemonių – kelti alkoholio kainas“, – sakė I. Zurlytė.
Jos teigimu, labai džiugu matyti, kad Lietuvoje statistika, susijusi su ligomis nuo alkoholio, taip pat gerėja. Paskutiniai duomenys yra 2016 metų, pagal juos PSO vertino, kokį procentą šalyje sudaro mirtys, sukeltos alkoholio.
„Lietuvoje 2010 m. mirtys dėl alkoholio sukeltų ligų sudarė 26,1 proc., o 2016 m. 24,5 proc. Našta mažėja, bet išlieka labai didelė. Vokietijoje šis procentas yra mažesnis nei 6“, – kalbėjo I. Zurlytė.