Be abejo, pasaulyje aktyviai plintančios naujos koronaviruso mutacijos, pasižyminčios ženklesniu užkrečiamumo lygiu, didesniu susirgusiųjų mirtingumu bei daliniu atsparumu jau esančioms vakcinoms yra didžiulė problema ir naujas iššūkis mokslininkams modifikuoti jau esamas vakcinas. Bet naujausi tyrimai, vertinant SARS-CoV-2 perdavimo kelius, matyt, verčia iš naujo spręsti apie šiuo metu taikomų apsaugos priemonių efektyvumą. Vis daugiau atsiranda darbų, kuriuose grindžiama nuomonė, kad pagrindinis koronaviruso plitimo ir perdavimo kelias yra oras. Virusas platinamas sergančiam iškvepiant orą aerozolio pavidalu, kuriame gausu viruso dalelių.

Aerozolinis, o ne oro-lašelinis SARS-CoV-2 platinimo kelias, daugelio mokslininkų nuomone, yra pagrindinis ir pats pavojingiausias, nes šiuo metu masiškai naudojamų kaukių apsauga yra tik minimali. Šimtai tūkstančių medicinos personalo, naudojusio ir toliau naudojančių medicinines kaukes, užsikrėtimo atvejų tik patvirtina šį teiginį. Taip, atlikti išsamūs tyrimai (T. Greenhgalgh ir bendr.,2021; L. Morawska, D. K. Milton,2020; M. A. Johansson ir bendr.,2021) nepalieka abejonių, kad dažniausiai užsikrečiama, įkvepiant orą, kuriame yra viruso dalelės.

Beje, M. A. Johansson nuomone beveik du trečdaliai visų užsikrėtimų pasaulyje SARS-CoV-2 įvyksta oro keliu. Vadinasi, oro-lašelinis užsikrėtimo kelias yra tik antraeilis, jau nekalbant apie kontaktinį viruso perdavimo būdą, kuriam pandemijos pradžioje buvo nepagrįstai rodomas per didelis dėmesys. Oro mėginių, paimtų iš palatų, kur buvo gydomi kovidiniai ligoniai, o taip pat iš transporto priemonių, kuriomis naudojosi sergantys COVID-19, atlikti tyrimai parodė, jog virusas ore išlieka gyvybingas net 3 valandas. Sveikam, ilgiau pabuvus tokioje aplinkoje, tikrai kyla didžiulis pavojus užsikrėsti, nors ir dėvimos kaukės.

Beje, ištyrus ligoninėse, kur gydomi kovidiniai pacientai, ventiliacinių sistemų oro filtrus, visur rastas koronavirusas. Gerai visi prisimename tą laiko tarpą, kada gydymo įstaigos buvo masiškai uždaromos, nes tapo koronaviruso židiniais.

Kad SARS-CoV-2 perduodamas oro keliu, dar kartą patvirtino eksperimentai ir su laboratoriniais gyvūnais. Sujungus sveiko gyvūno narvą vamzdžiu su narvu, kuriame laikomas sergantis individas, sveikas taip pat užsikrėsdavo.

Didele problema toliau išlieka besimptomiai viruso nešiotojai. Išsamūs Kinijos mokslininkų (Liu T. ir bendr., 2020) tyrimai parodė, kad, nustačius polimerazės grandininės reakcijos metodu koronavirusą, tik 70–80 proc. asmenų atsiranda ligos simptomai, kas rodo, jog apie 30 proc. užsikrėtusių žmonių lieka besimptomiais viruso nešiotojais, kurie gali perduoti virusą sveikiems tik oro keliu, nes neturintys jokių simptomų (nekosėja, nečiaudėja, nesnargliuoja) negali perduoti viruso oro-lašeliniu būdu.

Tokiu būdu, tai dar kartą patvirtina, jog koronaviruso perdavimo pagrindinis kelias yra aerozolinis. Todėl, matyt, infekcinių ligų specialistams atėjo laikas kardinaliai keisti požiūrį į koronavirusą, priskiriant jį tai grupei infekcijų, kurios pagrinde perduodamos oro keliu.

Pagrįstai kyla klausimas – ar tai keičia nusistovėjusias nuostatas apie apsaugos priemones nuo COVID-19? Aišku, rankų higiena, visų paviršių, kuriuos liečia pašaliniai, dezinfekavimas niekuomet nepakenks. Tai padės išvengti įvairių žarnyno infekcijų.

Dėl kaukių reikšmės jau ne vieną kartą buvo kalbėta. Mano nuomone, visi asmenys, priskiriami rizikos grupei, turėtų dėvėti tik respiratorius.

O svarbiausias dalykas – visų patalpų, kur gali rinktis žmonės, maksimali ir pastovi ventiliacija. Tas pasakytina ir apie transporto priemones.

Kalbant apie švietimo įstaigas, atėjus vasarai, pabandyti perkelti pamokas į atviras erdves. Svarbu ir toliau neužmiršti, jog būtina vengti nereikalingų socialinių kontaktų, ir pastoviai prisiminti pagrindinę taisyklę – kuo didesnis atstumas nuo kitų žmonių, tuo mažesnė galimybė užsikrėsti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (109)