Tikisi, kad ateityje vakciną nemokamai gaus daugiau žmonių
Nors erkinis encefalitas pavojingas absoliučiai visoms amžiaus grupėms, šiuo metu nemokamą vakciną galės gauti tik 50–55 metų žmonės.
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų specialistės, medicinos entomologės Mildos Žygutienės, kol kas valstybė negali apmokėti vakcinos visiems gyventojams, todėl buvo pasirinkta būtent minėta grupė – darbingo amžiaus, aktyvūs žmonės. Tokio amžiaus žmonės erkiniu encefalitu serga dažniausiai, be to, valstybei tai didžiausia našta, nes iš darbo rinkos iškrenta galintis dirbti gyventojas.
„Turime vilčių, kad ateityje šios grupės plėsis. Visi serga sunkiai, bet vyresni žmonės serga sunkiau, gali ir mirti. Laimei, tai pavieniai atvejai, bet jų būna. Miršta neskiepyti ir vyresnio amžiaus žmonės“, – LNK Žinioms sakė M. Žygutienė.
Viena vakcina kainuoja maždaug 30 eurų, pirminei vakcinacijai reikia 3 tokių vakcinų, vėliau – tik palaikomųjų dozių.
Pasak M. Žygutienės, viena iš nesiskiepijimo priežasčių yra finansinė našta šeimai, ypač, jei joje yra daugiau asmenų. Visgi siekiamybė, kad Lietuvoje nuo erkinio encefalito būtų pasiskiepiję visi, nes gyvename endeminėje zonoje.
„Jau kelerius paskutinius metus iš eilės Lietuvoje registruojamas didžiausias sergamumo rodiklis Europoje. Paprastai esame įpratę važiuojant į egzotines šalis skiepytis nuo kokių nors ligų, bet dėl erkių mums nereikia niekur važiuoti. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja skiepytis važiuojant į tas vietas, kuriose registruojami 5 arba daugiau atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Lietuvoje pernai tokių atvejų turėjome virš 20“, – sakė M. Žygutienė.
Erkės aktyvios vis ilgiau
Erkėms Lietuvoje gyventi ir daugintis – puikios sąlygos. Mūsų šalyje gausu žalumos, o erkės mėgsta miškingas, apželdintas teritorijas. Be to, erkėms čia nesunku prasimaitinti, mat joms tinka visų šiltakraujų gyvūnų kraujas, pradedant smulkiu graužiku, baigiant briedžiu ar paukščiais. Beje, paukščiai erkes po aplinką dar labiau paskleidžia.
„Ir žmonių elgsena turi įtakos, grybavimas, uogavimas labai susijęs su sergamumu, ypač, jei būna derlingi metai miške“, – kalbėjo NVSC atstovė.
Sergamumas erkių platinamomis ligomis Europoje pastebimas nuo 1990 metų. Tai lemia ir klimato kaita, mat išnyksta riba tarp sezonų, kada erkės būna aktyvios, o kada – ne. Pastebima, kad erkės prabunda vis anksčiau, o neaktyvios tampa vis vėliau, tad ligos atvejai registruojami net ir tokiu metu, kokiu anksčiau nebūdavo.
LNK Žinių pokalbį rasite čia:
Erkinis encefalitas (EE) – gamtinė židininė virusinė žmogaus liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), kuris pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus, rašoma Nacionalinio visuomenės sveikatos centro puslapyje. EE yra viena iš sunkiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą.
Kaip užsikrečiama? Įsisiurbus erkei. EEV pernešėjai, taip pat ir viruso rezervuaras yra erkės. Žmogui virusą perduoti gali nimfa ar suaugusi erkė.
Per pieną. EE užsikrėsti galima, vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną EEV žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūra – per 5 minutes.
Klinikiniai požymiai ir pasekmės
EE inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai yra septynios dienos, tačiau aprašyta atvejų iki 28 dienų. Inkubacinis periodas po per maistą plintančios infekcijos paprastai yra trumpesnis, apie keturios dienos.
Maždaug 80 proc. atvejų ligos eiga būna dvibangė.
Pirmosios ligos fazės kliniką, kuri trunka 2–10 (vidutiniškai 5) dienas, sukelia pirmoji viremijos banga. Jos požymiai yra nespecifiniai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, pykinimas, rečiau – dispepsiniai ar viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai. Būdingi laboratoriniai pirmosios EE bangos požymiai yra leukopenija ir trombocitopenija. Jas sukelia EEV diseminacija pirmosios bangos metu į kaulų čiulpus ir dėl to atsiradęs trumpalaikis kaulų čiulpų slopinimas, kuris pasireiškia trumpiausiai gyvenančių forminių elementų kiekio sumažėjimu periferiniame kraujyje. Gali būti nežymiai padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas kraujyje.
Po pirmosios EE stadijos eina tariamo pasveikimo periodas, kuris trunka 1–33 dienas, dažniausiai 5–8 dienas. Jeigu laiko tarpas tarp pirmosios ir antrosios ligos fazės yra labai trumpas (mažiau kaip 24 valandos) ir žmogus tiesiog nepajaučia klinikinio pagerėjimo bei tuo atveju, kai pirmos fazės klinika yra labai neryški, silpna, EE eiga tampa tariamai vienbangė.
Antrosios ligos fazės metu nustatomi CNS pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje (meningitas, meningoencefalitas, mielitas, paralyžius, radikulitas).
Ligos pasekmės
Mirštamumas nuo EE siekia 0,5–4 proc. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių EE, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – parezės (paralyžius).
Gydymas. Žmogus gydomas tik simptomiškai – vaistais, mažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją, nėra. Žmonės, persirgę EE, įgyja imunitetą šiai ligai.