Praėjusį ketvirtadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informavo, kad Visagine registruoti 9 įtariami tymų atvejai. Naujausiais duomenimis, atvejų jau daugiau – 14.
Daugiausiai susirgusiųjų yra iš vienos miesto siuvyklos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad galimai pirmas asmuo, kuris susirgo tymais, buvo ką tik grįžęs iš Ukrainos. Šioje šalyje fiksuojama daugiau nei 35 000 susirgusių žmonių, užregistruota ir 15 mirties atvejų.
Kas saugūs, o kam reikėtų pasitikrinti?
Ar tokie skaičiai gali kelti nerimą Lietuvos gyventojams? „Neabejotinai taip, – sako Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytoja gydytoja Jolanta Sauserienė. – Tai tikrai gali kelti nerimą, nes tymų virusas yra labai lakus.
Jeigu patalpoje yra sergantis ir tas, kuris neturi imuniteto (nepaskiepytas ar nepersirgęs tymais), tikimybė, kad jis užsikrės yra apie 95 proc.“ Tymų virusas lauke mažiau aktyvus.
ULAC visuomenės sveikatos specialistė Kristina Žukauskaitė sako, kad kiekviena šalis, kurios skiepijimo nuo tymų apimtys nesiekia 95 proc., yra rizikinga, mat specifinio gydymo nuo tymų nėra, o geriausiai apsaugo vakcinavimas.
Vadovaujantis ULAC duomenimis, 2017 m. paskiepytų nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės infekcijų dvejų metų amžiaus vaikų vakcinacijos aprėptys Lietuvoje siekė 93,5 proc.
„Siekiant suvaldyti virusą, reikalingos ypatingai aukštos skiepijimo apimtys. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad tam reikia didesnių nei 95 proc. skiepijimo apimčių“, – sako visuomenės sveikatos specialistė.
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimo kalendorių, vaikai kombinuota vakcina (nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės) yra nemokamai skiepijami du kartus – 15-16 mėnesių ir 6-7 metų amžiaus vaikai. „Tik dvi kombinuotos tymų ir raudonukės vakcinų dozės užtikrina patikimą ir ilgalaikę apsaugą nuo tymų infekcijos“, – sako specialistė K. Žukauskaitė.
Šeimos gydytoja J. Sauserienė priduria – jei tėvai pavėlavo į šį „traukinį“, skiepyti atžalas galima ir vėliau, ypač, jei planuojate keliones į endemines šalis. Skiepytis gali ir suaugę. Tymų vakcina savo asmens sveikatos priežiūros įstaigose nemokamai gali pasiskiepyti visi asmenys, kurie nėra sirgę tymais, neskiepyti arba skiepyti tik viena vakcinos doze.
„Tėvus skatiname persigalvoti ir skiepyti vyresnius vaikus, jei anksčiau tai nebuvo padaryta. Net jei ir Lietuvoje nepagausime to viruso, užsikrėsti galime užsienyje. Šansas tymų virusą pasigauti užsienyje yra labai didelis“, – tvirtina gydytoja.
Lietuvoje nuo tymų infekcijos, monovalentine vakcina, pradėta skiepyti nuo 1964 m. Nuo 1996 m. 15-16 mėn. amžiaus vaikai pradėti skiepyti kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcina.
Kaip sako šeimos gydytoja J. Sauserienė, tikėtina, kad anksčiau negu 1964 metais gimusieji tymais galėjo persirgti. Nuo 1996 m. 15-16 mėn. amžiaus vaikai pradėti skiepyti kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcina.
Oficialus vaikų profilaktinių skiepų kalendorius Lietuvoje atsirado 1993 m., į jį be tuberkuliozės, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, raudonukės, epideminio parotito, buvo įtraukti skiepai ir nuo tymų. Iki to laiko skiepijimai buvo atliekami tiesiog pagal atitinkamas infekcijas (kitaip tariant, pagal tai, kokias vakcinas Lietuva turėjo ir gaudavo iš kitų šalių).
Jei abejojate, ar nuo tymų esate paskiepytas, patariama kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje yra jūsų sveikatos kortelė nuo pat gimimo. Informacija apie atliktus skiepus pateikiama Vaiko sveikatos raidos istorijoje (forma Nr. 025-112/a) ar Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025/a) arba Skiepijimo pažymėjime arba Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime.
Gydytoja J. Sauserienė siūlo ir dar vieną būdą pasitikrinti – imuniteto atsako lygį nustatyti laboratoriniais tyrimais. „Ypač tai verta padaryti nėščioms ar pastoti planuojančioms, arba tiems žmonėms, kurie nežino, ar jie buvo skiepyti“, – sako Kauno klinikų gydytoja.
Bijo skiepų komplikacijų
Tėvai, nusprendę atžalų neskiepyti, labiausiai bijo galimų nepageidaujamų reakcijų į vakciną.
Pasak ULAC, vakcina nuo tymų, kaip ir visos kitos, gali sukelti nepageidaujamą reakciją, nors ji pasireiškia ne visiems žmonėms. Dažniausios MMR vakcinos sukeltos nepageidaujamos reakcijos yra paraudimas injekcijos vietoje ar/ir karščiavimas 37,5 °C. Labai retai būna neryškūs tymų infekcijai būdingi klinikiniai požymiai: bėrimas, sloga, neintensyvus kosulys ir Kopliko dėmelės.
„Skiepų komplikacijos yra labai nemalonios. Reikia pripažinti, kad Lietuvoje nepageidaujamų reakcijų registras nėra efektyviai veikiantis, nėra užregistruojami visi nepageidaujami įvykiai bendrai po visų skiepų. Net ir lengvi ne visi užfiksuojami. Statistiškai jų yra nedaug, nors faktiškai – daugiau, – sako šeimos gydytoja J. Sauserienė.
Gydytoja Lietuvos gyventojus ragina pačius registruoti nepageidaujamus įvykius po vakcinavimo, tai galima padaryti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos svetainėje.
„Tėvai turi žinoti, kad po skiepo vaikas gali pakarščiuoti, jį gali išberti, imuninės sistemos reakcija gali pasireikšti, tačiau dėl to vaikas nei numirs, nei sunkiai susirgs“, – tikina gydytoja.
Sunkių komplikacijų pasaulyje fiksuojama mažai, tačiau jų yra, sako gydytoja. Visgi susirgti tymais ir nuo ligos numirti yra didesnė tikimybė negu pasiskiepijus ištikti komplikacijai.
Pasidomėjusi nepageidaujamomis reakcijomis po skiepų, Antakalnio šeimos gydytoja Izabelė Juškienė sako, kad Lietuvoje 2016 metais daugiausia sunkių nepageidaujamų reakcijų skaičius buvo pastebėtas po vakcinacijos nuo tuberkuliozės, tokių atvejų – 18. „Šalutinės reakcijos – rankos tinimas. Po tymų, raudonukės ir kiaulytės skiepo, kurio šiuo metu daugiausiai žmonių ir bijo, šalutiniai poveikiai pasireiškė 8 vaikams, – anksčiau laidoje DELFI diena pasakojo Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Izabelė Juškienė.
– O nuo tuberkuliozės žmonės paprastai nebijo skiepytis. Europoje šalutinių reakcijos pažymimos tik 3 proc. pasiskiepijusiems. Neskiepytiems asmenims, kurie suserga, tarkime, tymais, komplikacijos registruojamos 15-20 atvejų. Tai yra didžiulis skirtumas. Alergijos [apskritai nuo skiepų] dažniausiai pasireiškia temperatūros pakilimu, gali būti paburkimas, kvėpavimo takų paburkimas, atsirasti dusulys, ištinti veidas, atsiradus švokštimui yra reikalinga skubi medikų pagalba.“
Tokios šalutinės reakcijos nebūna dažnos, o pasveikstama paprastai per savaitę, sako gydytoja I. Juškienė. Mirčių pasitaiko, jų yra fiksuota Europoje, tačiau Lietuvoje to nėra buvę.
Ar pasiskiepyjęs žmogus gali susirgti, tačiau lengvesne forma? Kauno klinikų šeimos gydytoja J. Sauserienė sako – labai mažai šansų, kad žmogus, paskiepytas pilna schema (t. y. gavęs du skiepus), susirgs tymais, t. y. neturės imuniteto.
„Vakcinų imunogeniškumas yra tikrai geras, jei gavome dvi dozes vaikystėje, tikėtina, kad imunitetas susiformavo apie 98 proc. – atsakas yra geras ir mes turime antikūnus, sako gydytoja J. Sauserienė.
– Imunitetas išnyksta tik apie 5 proc. gyventojų ir tai dėl su individu susijusios būklės. Tai gali būti imunodeficitinė būklė, taip pat tai gali atsitikti dėl tam tikrų lėtinių ligų, kurios turi reikšmės bendrai imuniniam atsakui.“
Dėl protrūkio kaltina „antivakserius“
Rugpjūtį buvo skelbiama, kad susirgimai tymais Europoje nuolat auga. PSO duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Europoje tymais susirgo rekordiškai daug vaikų ir suaugusiųjų – 41 tūkst. Per pastarąjį dešimtmetį daugiausia tymų atvejų Europoje užfiksuota pernai – beveik 24 tūkstančiai.
„Kai nebuvo tiek daug nesiskiepijančiųjų, liga buvo sėkmingai valdoma, tačiau dabar Europoje turime epidemiją“, – DELFI sakė Antakalnio poliklinikos gydytoja I. Juškienė.
PSO duomenimis, per š. m. sausio – rugsėjo mėn. Europos regione tymais susirgo 54 339 asmenys. Daugiausia tymų atvejų Europos regione užfiksuota Ukrainoje, Serbijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Italijoje, Sakartvele, Graikijoje, Prancūzijoje.
Tymų virusas pavojingiausias vaikams, kurie yra neskiepyti. Šis skaičius visame pasaulyje didėja dėl tėvų pasirinkimo vaikų neskiepyti.
„Statistika tai puikiai patvirtina – jei tik vakcinacijos apimtys nukrenta mažiau 95 proc., turime susirgimo atvejus. Žinoma, tymais suserga ir pavieniai žmonės, kurie dėl tam tikrų priežasčių neteko imuniteto, – aiškina Kauno klinikų gydytoja J. Sauserienė.
– Ši problema yra per mažai eskaluojama, per mažai apie tai kalbame. Žmonės, nepagrįstai kalbėdami apie vakcinas, rėkia labai garsiai ir tos informacijos viešojoje erdvėje tampa neproporcingai daug. Atsisakydami skiepų, tėvai turėtų atsisakyti [valstybės finansuojamo] gydymo.“
Remdamasi savo darbo praktika, gydytoja nepastebi didėjančio vaikų neskiepijimo reiškinio.
Visgi, pagal ULAC duomenis, 2002-2017 m. nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės infekcijų iš viso liko nepaskiepyti 21 259 dvejų metų amžiaus vaikai. 2003-2017 m. nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės infekcijų iš viso liko nepaskiepyti 34 578 septynerių metų amžiaus vaikai.
„Tai yra atskirų grupių žmonių, kurie tam tikrų priežasčių vedini neskiepija vaikų. Tai dažnai būna bendruomenės, – pastebi gydytoja.
– Susiburia ratas žmonių, neturinčių imuniteto. Jei tokioje aplinkoje bent vienas žmogus užsikrėstų, tokiu atveju vėl turėtume rimtą protrūkį, nes jie bendrauja tarpusavyje ir neskiepija vaikų.“
Gydytoja pamena, kaip studijuojant, maždaug prieš 10 metų, „gyvų“ tymų pavyzdžių jaunieji medikai negalėjo matyti, nes šio susirgimo atvejų Lietuvoje paprasčiausiai nebūdavo – liga buvo išnaikinta. Tymų protrūkis buvo fiksuotas 2013 metais, kai susirgo 35 asmenys. 2015 metais Lietuvoje užregistruotas didžiausias per pastaruosius 10 metų tymų protrūkis, kurio metu susirgo 50 asmenų.
„Kai fiksuojamas tymų protrūkis, vaikai skiepijami net ir nuo 9 mėnesių. Po pirmo skiepo nesusiformuoja pilnas imunitetas, tačiau tai vis tiek naudinga“, – sako gydytoja J. Sauserienė.
Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964-aisiais. Kauno klinikų gydytoja sako, kad labai didelė tikimybė, jog anksčiau gimę asmenys yra persirgę tymais.
„Anksčiau ši liga buvo labai dažna, labai daug kas sirgdavo, buvo ir mirčių atvejų ir tai nebuvo kažkokia nuostaba, – sako gydytoja J. Sauserienė.
– Apskritai, mirštantis vaikas net ir kalbant apie XX amžiaus pradžią nebuvo tragedija. O dabar, sunkiai sergantis, invalidizuotas ar mirštantis vaikas yra tragedija šeimai ir visai visuomenei. Mes ieškome natūralumo, tačiau tai gali labai greitai nublokšti į tą laikotarpį, kai iš 15 vaikų šeimoje išgyvendavo 5.“
Kas yra tymai?
Pagal ULAC, tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.
„Tymai yra pakankamai pavojingi. Nuo 1 iki 3 atvejų tūkstančiui žmonių baigiasi mirtimi. Tymų dažnos komplikacijos: ausies uždegimai – iki 10 proc., plaučių uždegimai – apie 5 proc., dažnai kamuoja viduriavimas, rečiau – encefalitas, tai jau sunkesnės komplikacijos, – vardija gydytoja.
– Pats susirgimas yra labai sunkus – karščiavimai kartais užsitęsia labai ilgai, atsiranda berimai.“
Koks sukėlėjas?
Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletiniai radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža, rašoma ULAC svetainėje.
Kaip užsikrečiama tymais?
Pasak ULAC, tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95 proc. imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.
Kokie yra tymų simptomai?
Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu, nurodo UALC.
Koks gydymas?
Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.
„Tymai – tai sunkiai pakeliamas susirgimas žmogui – tiek vaikui, tiek suaugusiam, juolab, kad nėra specifinio gydymo. Atstatomas tik žmogaus skysčių balansas, gydoma antidiuretikais ir viskas, – pasakojo Kauno klinikų gydytoja J. Sauserienė.
– Su liga kovoja tik imunitetas. O jei nesame labai stiprūs, turime kokią lėtinę ligą, tai yra tiesus kelias į komplikacijas.“
Kaip apsisaugoti nuo tymų?
Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.
„Kai kurie žmonės dėl tam tikrų būklių negali būti paskiepyti. Kai nepasiskiepijusių būna per didelė dalis (daugiau nei 5 prcoc.), mes turime protrūkius“, – sako gydytoja.
Iki šio protrūkio Visagine Lietuvoje šiemet dar buvo registruoti du įvežtiniai tymų atvejai, abu – Vilniuje. Mirties atvejų nuo tymų infekcijos Lietuvoje nėra.
2017 metais taip pat buvo registruoti du įvežtiniai tymų atvejai. 2016 metais šalyje taip pat buvo fiksuotas tymų protrūkis – registruoti 22 susirgimai. 2015 – 50, 2014 – 11, 2013 – 35 atvejai.