Lietuvos gyventojai itin teigiamai vertina platų vaistinių tinklą ir paslaugų prieinamumą, tačiau vaistininkų šiam tinklui palaikyti ima trūkti vis labiau, nors jau keletą metų vaistinių Lietuvoje nedaugėja. Ekspertai įvardija kelias šio reiškinio priežastis: daugiau vaistininkų išeina į pensiją, negu ateina dirbti baigusiųjų studijas, o ir ne visi turintieji vaistininko licenciją dirba vaistinėse.
„Apie vaistininkų trūkumą kalbame jau ne vienerius metus – atotrūkis tarp išeinančių į pensiją ir ateinančių dirbti po studijų vis didėja. Skaičiuojama, kad šiandien trūksta kelių šimtų vaistininkų. Be to, vaistininko licenciją šiuo metu turi 3642 specialistų, didesnė dalis jų dirba vaistinėse, bet jie dirba ir jų trūksta, ir kitose srityse: valstybinėse institucijose susijusiose su farmacijos klausimais, farmacijos kompanijose ir t.t.– šis skaičius dažnai klaidina vertinančius situacijos rimtumą“, – pranešime žiniasklaidai komentuoja Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė, Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Specialistų poreikis auga ne tik vaistinėse
Pasak profesorės Ramunės Morkūnienės, vaistininkų trūkumas jaučiamas ne tik dėl pensinio amžiaus darbuotojų, bet ir dėl to, kad yra išaugęs papildomas poreikis didesniam vaistininkų skaičiui įvairiuose sektoriuose. Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigalios Farmacijos įstatymo nuostata, skelbianti, kad vaistinėse privalės dirbti ne mažiau nei vienas vaistininko išsilavinimą turintis asmuo. Šio straipsnio įsigaliojimas neabejotinai pagerins farmacinės paslaugos kokybę, bet sukels nevaldomą vaistininkų trūkumą, kuris dėl mažėjančio studijuojančių skaičiaus gali išlikti nesuvaldytas bent keletą metų, o kartu sukelti ir antrinių visuomenei žalingų reiškinių. Taip pat, išplėstinės praktikos vaistininkai teikia imunoprofilaktikos paslaugas, rengiami teisės aktai dėl receptinių vaistinių preparatų pakartotinio išdavimo vaistinėje, taip pat yra numatytos plėtoti kitos farmacinės rūpybos paslaugos, vaistų skyrimo kokybės stebėsena, vaistininkų integracija valdant lėtinių ligų rizikos veiksnius.
„Turime priminti, kad farmacijos specialistus ruošiame ne tik vaistinėms, licencijas turintys vaistininkai laukiami ir vaistų gamintojų atstovybėse, valstybinėse institucijose: Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, Valstybinėje ligonių kasoje ir t.t. Mūsų vaistininkai lieka dirbti akademinėse įstaigose, laboratorijoje, o kur dar įvairios tarptautinės struktūros“, – vardija prof. R. Morkūnienė.
Pasak Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, net 70 proc. farmacijos studijas baigusių specialistų Lietuvoje dirba vaistinėse, kai kitose šalyse vaistininkų vaistinėse dirba vos 55 proc.
„Tai rimtas vaistinių įdirbis siekiant pritraukti kuo daugiau specialistų, juos viliojant įvairiais būdais, tarp jų – ir atlyginimų kėlimu. Pavyzdžiui, per pastaruosius metus vaistininkų algos augo maždaug penktadaliu. Tačiau tai nesprendžia vaistininkų trūkumo problemos, mat aukštosios ugdymo įstaigos nespėja patenkinti dabartinių verslo poreikių“, – sako ji.
LVA pirmininkė priduria, kad vaistinėms jau šiandien reikia 150 farmacijos specialistų, nes tiek jų šiuo metu trūksta. Jei įsigalios reikalavimas, jog vaistinėse visą darbo dieną fiziškai turės būti vaistininkas ir farmakotechnikas negalės aptarnauti pacientų, prižiūrimas vaistininko nuotoliniu būdu, tuomet trūkumas vaistininkų išaugs dar dvigubai nei šiuo metu yra.
„Ateityje šis trūkumas dar labiau didės, nes per 7 metus į pensiją išeis beveik 800 vaistininkų, o per 7 metus iš universitetų į vaistines ateis apie 580 vaistininkų. Vadinasi prognozuojamu periodu į pensiją gali pasitraukti apie 30 proc. dabar vaistinėse dirbančių vaistininkų ir per 50 proc. farmakotechnikų – viso per 1200 specialistų.“, – akcentuoja K. Nemaniūtė-Gagė.
Ragina didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių
Nors pernai valstybė farmacijos krypčiai skyrė daugiau finansuojamų vietų LSMU ir Vilniaus universitete (VU) – 50 palyginti su 36-iomis vietomis 2021 metais, tai nėra pakankamas skaičius siekiant paruošti daugiau šio srities specialistų. LSMU Farmacijos studijų programoje tik 25 proc. studentų studijuoja valstybės finansuojamose vietose.
„Mes susiduriame su tuo, kad farmacijos studijas, nepaisant jų patrauklumo ir karjeros perspektyvų, renkasi gerokai mažiau abiturientų, atitinkamai mažiau jų ir įstoja. Esminė to priežastis – valstybės finansuojamų vietų yra pernelyg mažai, todėl susiduriame su labai liūdna situacija, kai turime jaunus žmones su dideliu potencialu, tačiau dėl didelės konkurencijos jiems nepavyksta patekti į valstybės finansuojamą vietą, o kitu atveju jie tiesiog neišgali studijuoti savo svajonių specialybės. Kartais dėl šios priežasties jaunuoliai net nebando stoti į farmaciją ir iškart renkasi kitą sritį, kurioje yra didesnė galimybė gauti valstybės finansavimą“, – aiškina LSMU farmacijos fakulteto dekanė prof. R. Morkūnienė.
„Didžioji dalis pasirinkusių farmacijos krypties studijas jaunuolių studijuoja savo lėšomis, nors po studijų baigimo dirba sveikatos apsaugos srityje svarbius visuomenei darbus. Tuo turėtų pasirūpinti valstybė, skirdama daugiau valstybės finansuojamų vietų farmacijos krypčiai, o ne ką tik mokyklas baigę jaunuoliai, kurie turi ir taip daug naštos ant savo pečių. Mūsų universitetas galėtų parengti daugiau vaistininkų, o tai apsaugotų nuo galimos sveikatos sistemos krizės ir farmacijos aukštojo mokslo kokybės mažėjimo, nes, kaip ir minėjau, šių specialistų laukia ne tik vaistinės“, – kalba prof. R. Morkūnienė.
LSMU Karjeros centro 2016-2021 m. duomenimis, farmacijos studijų absolventų įsidarbinimo rodiklis siekia iki 98 proc. LSMU farmacijos programos absolventų itin aukštas įsidarbinamumas rodo didelį farmacijos specialistų poreikį Lietuvos darbo rinkoje. Be to, LSMU studijų programos „Farmacija“ absolventai lieka dirbti Lietuvoje.