Tokia praktika atsiranda ir Lietuvoje, o gimdymų patirties turinčios moterys atvirai prisipažįsta, kad moteriška bendrystė suteikia daug daugiau jėgų, reikalingų tokiam moteriškam reikalui kaip gimdymas, nei kad suteiktų net labiausiai mylintis vyras. Savo patirtimi apie gimdymą su draugėmis bei dulos patirtį sutiko pasidalinti menininkė, trijų vaikų mama Ingula Rinkevičienė.
Ar bijo įsileisti dulą vyrai?
Moteris, lankanti dulų kursus, kol kas turi tik neoficialios dulos patirties – paprašyta ne kartą dalyvavo savo draugių gimdymuose.
„Nusprendžiau imtis šios veiklos, nes pati labai gerai jaučiausi, kai per gimdymą šalia buvo dvi mano draugės. Moterys iš tiesų labai palengvina situaciją, kadangi iš pusės žodžio pajaučia gimdyvės poreikius. Neretai ir vyrams paprasčiau, kai šalia – gimdymo procesą išmananti moteris. Moksliškai įrodyta, kad gimdymo metu vyrų organizme keičiasi hormonų lygis, kitaip tariant, vyksta fiziologiniai pokyčiai, todėl jie šiuo periodu būna jautrūs, sutrikę ir ne visada susigaudo, kaip adekvačiai reaguoti“, - teigė pašnekovė.
Pasak trijų vaikų mamos, pirmo gimdymo metu ji pastebėjusi, jog vyrui, kuriam vienam teko visa atsakomybė palaikyti savo moterį, buvo pakankamai sunku. Todėl, jos manymu, toje situacijoje tikrai būtų pravertusi šalia esanti rami moteris, šeimos draugė. Mat medikai gimdymo metu dirba savo darbą ir į vyrą dėmesio nekreipia.
„Sprendimas kito gimdymo metu pasikviesti drauges buvo intuityvus. Tiesiog buvo toks vidinis poreikis – norėjau, kad šalia jos būtų, nes aš gerai jas pažįstu, jos pažįsta mane ir mes vienos kitomis labai pasitikime. Su jomis jaučiausi saugi ir žinojau, kad net jei ką nors pasakysiu grubiai, jos supras, nesupanikuos ir įvykdys mano prašymą. Žinoma, vyras gimdymo metu man taip pat buvo labai reikalingas – buvo svarbu, kad jis būtų šalia, tačiau buvo priimtiniau, kad man padeda moterys. Ta pagalba buvo elementari – kad ir atnešti atsigerti.
Mano vyras šioje situacijoje jautėsi labai gerai. Tačiau, žinoma, yra įvairių moterų, įvairių šeimų. Kai kurios moterys baiminasi, kad vyras tuomet visiškai nusimes nuo savęs atsakomybę. Buvo ir tokių atvejų, kai buvome sutarusios, kad dalyvausiu gimdyme, tačiau jam prasidėjus moterys suprato, kad joms visiškai pakanka vyro artumo. Joms užtenka gimdymo metu pasiskambinti draugei, kai norisi pasišnekėti būtent su moterimi. Yra ir vyrų, kurie nenori įsileisti dulos, nes mano, kad ji užims jų poziciją ir jie neturės ką daryti gimdymo metu. Tokiais atvejais vertėtų susitikti su dula ir pasikalbėti – galbūt ji kaip tik vyrą įdarbins, stumtelės teisinga kryptimi, paaiškins, ką daryti. Pavyzdžiui: „Aš dabar panešiu tuos maišus, o tu vesk savo moterį už rankos“, - pasakojo I. Rinkevičienė.
Ji įsitikinusi, kad dulos tikrai nekelia jokios grėsmės vyrui ir nesumenkina jo atsakomybės gimdymo metu.
„Net jei moteris renkasi gimdymą be vyro, kur nors netoliese jo vis tiek norisi. Jam gi nebūtina žiūrėti į moters tarpkojį gimdymo metu, jis gali tiesiog sėdėti šalia. Net jeigu vyras nieko nedaro, moteris vis tiek jaučia jo buvimą. Man asmeniškai nesinorėjo vyro aktyvumo – kad jis mane masažuotų ar dar kaip nors padėtų, bet aš žinojau, kad man reikia jo šalia būtinai. Panaši ir dulos funkcija. Atsimenu, kai gimdymo metu pas mane atvažiavo draugė, mes apsikabinome, aš įsikniaubiau jai į krūtinę ir man pasidarė be proto gera, nes žinojau, kad ji mane supranta be žodžių, nes ir pati visa tai patyrusi. Kita panaši patirtis, kai jau pati dalyvavau draugės gimdyme. Tuo metu buvau nėščia. Mes su gimdyve apsikabinome ir susilietė mūsų pilvai. Nepakartojamas jausmas.
Kita vertus, būna ir taip, kad gimdymo metu moteriai kaip tik nesinori jokių prisilietimų. Tuomet užtenka, kad kita moteris sėdi šalia ir, pavyzdžiui, geria arbatą. Ir jau yra saugumo jausmas. Mat vyro fiziologija vis dėlto kitokia, kitokia ir jo funkcija. Beje, yra kultūrų, kuriose vyrai, sužinoję, kad moteris nėščia, išeina medituoti, įsivaizduodami taip pat esantys nėšti, vėliau gimdantys, o su moterimi susitinka tik po gimdymo. Aišku, mūsų akimis žiūrint, jie moterį su jos rūpesčiais palieka vieną. Mūsų krašte moterys nuo seno taip pat gimdydavo su moterimis. Tai buvo natūralu, juolab kad ir gyveno visi krūvoje, todėl net klausimų nekildavo, kad gali būti kitaip. Tai tas pats, kai per ekspediciją klausi babyčių, kodėl jos šokdavo būtent tokį šokį ar atlikdavo tam tikrą ritualą. Jos nesupranta klausimo – tiesiog tai buvę savaime suprantama“, - prisiminė pašnekovė.
Amerikoje draugės nėščiajai dovanoja dulas
Pati I. Rinkevičienė, dalyvaudama kitų moterų gimdymuose, stengiasi būti patarnautoja, kuri, ištempusi ausis, įsiklauso į moters poreikius ir tenkina jos pageidavimus, kad gimdymas būtų kuo labiau komfortiškas, tvarko buitinius dalykus. Pavyzdžiui, kartais tiesiog reikia pakviesti gydytoją, o moteris tuo tarpu taip pat nelieka viena, nes su ja gali likti vyras. Jeigu moteris nieko neprašo, tuomet reikia ir palikti ją ramybėje, neįkyrėti savo iniciatyva. „Tavo darbas – palaikyti gerą emociją, nes visais medicininiais ir fiziologiniais dalykais pasirūpina medikai“, - svarstė pašnekovė.
Pasak jos, dulų praktika atsirado Amerikoje. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu prie dalies gimdyvių buvo pasodinta moteris, kuri iš esmės nieko nedarė, tik „laikė už rankos“, t. y. palaikė emociškai. Rezultatai parodė, kad šiais atvejais gimdymas vykdavo sklandžiau.
„Amerikoje dabar netgi labai madinga turėti dulą. Ten yra tradicija, kai mėnesį iki gimdymo draugės moteriai rengia vakarėlį, dovanoja dovanas, o geriausia dovana – dula. Dažnai tai moteris, kurią nėščioji mato pirmą kartą. Kai jos susipažįsta artimiau, pasikalba ir ryšys užsimezga, dula dalyvauja gimdyme. Ji gali bendrauti su moterimi iki gimdymo ir padėti jam pasiruošti, gali dalyvauti gimdymo metu ir padėti po jo. Galimi įvairūs variantai. Man pačiai taip pat teko eiti pas drauges, kurios gimdė pirmą kartą, po jų gimdymo. Pavyzdžiui, parodydavau, kaip vaiką maudyti, nes joms baisu jį būdavo net paimti. Arba kaip jį pridėti prie krūties. Ligoninėse šios informacijos trūksta – kita vertus, specialistai ir laiko tam neturi, nes ten sava rutina. O neretai iškart po gimdymo net nežinai, ko klausti, ir tik namie susiduri su problemomis. Kažkada ir pati nemokėjau žindyti. Gulomis man nesigaudavo, o sėdėti po gimdymo negalėjau dėl plyšimų. Kūdikis nebuvo rėksnys, todėl nesupratau, kad jam trūksta pieno. Draugės man paaiškino, ką daryti. Gimdyvei kartais iš tiesų sudėtinga susigaudyti naujoje situacijoje, juolab kad jos hormoninė sistema dar išsiderinusi, todėl tikrai labai gerai, kai yra žmogus, kuriam gali paskambinti ir pasitarti“, - įsitikinusi I. Rinkevičienė.
Kokie dulų santykiai su medikais
Paklausta, kaip dulas vertina medikai, moteris įsitikinusi, kad daug kas priklauso ir nuo gydytojo asmenybės, ir nuo pačios dulos – kaip jis save pateikia.
„Negalima ateiti pas medikus su kovos kirviu. Kaip bebūtų, tu ateini pas juos į svečius. Jiems taip pat sudėtinga – jie turi savo ritualus, savo sistemą, ir kai pradedi jiems kaišioti pagalius į ratus, kyla chaosas. Šiuo metu manęs laukia gimdymas, kai moteris nori, kad aš ją lydėčiau į ligoninę nuo pat sąrėmių pradžios. Ji jau pasišnekėjo su medikais ir perspėjo, kad turės specifinių poreikių. Taip ji jaučiasi saugesnė. Dabar yra populiarūs gimdymo planai, su kuriais medikai supažindinami iš anksto. Manau, tai gerai. Tai apsaugo nuo nesusipratimų ir papildomo streso tiek gimdyvę, tiek medikus.
Aš tikrai suprantu ir užjaučiu medikus. Kiekviena moteris ateina su savo poreikiais. Pavyzdžiui, viena nori nuskausminimo, kita nenori ir piktinasi, jeigu jis pasiūlomas. Kaip jiems žinoti, ko kuri nori? Juk iš išvaizdos nenuspėti, kuriai galima taikyti įprastines procedūras, o kuri turės specialių poreikių. Todėl dulų mokymuose mes mokomės bendrauti ne tik su šeima, bet ir su medikais. Mes nesame vien tik šeimos pusėje, mes esame tarpininkės tarp šeimos ir medikų. Užsienyje medikai labai teigiamai vertina dulas, kiek žinau, ir nėra jokios konfrontacijos. Medikui net patogiau bendrauti su dula, kuri mąsto blaiviai, nes pati tuo metu juk negimdo, bet žino, ko nori šeima, ir gali konstruktyviai tai paaiškinti“, - teigė pašnekovė.
Dulų judėjimo istorija
Dulų judėjimas Vakarų pasaulyje prasidėjo dar 1992 m. Angliška sąvoka „mothering the mother“ lietuviškai skambėtų „būti mama mamai“. Daugelyje pasaulio šalių šiai veiklai apibūdinti vartojamas terminas „doula“ arba „dula“ kildinamas iš senovės graikų žodžio, kuris reiškia „moters tarnaitė“ arba „vergė“. Šis terminas pirmą kartą paviešintas 1973 m.antropologiniame tyrime, kurį atlikusi mokslininkė teigė, kad tarp gyvūnų žinduolių įprasta, jog gimdyme dalyvauja tos pačios rūšies moteriškos lyties žinduolis. Žmonių bendruomenėse gimdyme tradiciškai dalyvaudavo šeimynykštė ar draugė. Anot tyrimo autorės, jų dalyvavimas užtikrindavo sėkmingą ir ilgą žindymą. Beje, dula padeda ne tik moteriai, bet ir gimdyme dalyvaujančiam vyrui, subtiliai jam patardama, kaip geriau integruotis į gimdymą. Tyrimai rodo, kad gimdyvės pozityviau vertina vyro pagalbą gimdyme, kai šalia buvo ir dula.
Šiuo metu veikia tarptautinė dulų organizacija DONA, veikianti daugelyje pasaulio šalių, o dulų paslaugos tampa vis populiaresnės ir prestižiškesnės. Dula – tai moteris, teikianti nemedicininę pagalbą besilaukiančiai moteriai nėštumo, gimdymo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu. Turėdama tam tikrų žinių ir (dažniausiai) savą gimdymo patirtį, dula yra tarsi sesuo, draugė ar partnerė, padedanti kitai moteriai pačiai atrasti savą, individualų gimdymo kelią, būdą ir tempą ir juo lanksčiai, ramiai, pasitikint savimi eiti. Dulų teikiamos paslaugos gali būti labai įvairios. Vienos dulos rengia daugiau ar mažiau formalius pasiruošimo gimdymui ir motinystei kursus. Kitos tik keletą kartų susitinka su besilaukiančiąja nėštumo metu ir kalbasi apie gimdymą: ko jame tikėtis, ką reikėtų žinoti. Jos padeda moteriai išgryninti savą gimdymo viziją ir sudaryti gimdymo planą. Po gimdymo dula gali patarti jaunai mamai, kaip tvarkytis su kūdikiu, pagelbėti žindymo klausimais, perimti dalį kasdienių namų ruošos rūpesčių.
Tyrimai rodo, kad su dula moterys gimdo natūraliau, t. y. taikoma mažiau intervencijų, atliekama mažiau Cezario pjūvio operacijų. Gimdyvės mažiau linkusios naudoti nuskausminamuosius, gimdymo laikas yra šiek tiek trumpesnis, o moterys yra labiau patenkintos savo gimdymo patirtimi. Taip pat ir kūdikių Apgar balai yra kiek aukštesni.
2013 m. rudenį Prieraišiosios tėvystės centro iniciatyva pirmieji dulų mokymai prasidėjo ir Lietuvoje. Pirmosios dulos įgys psichologijos, anatomijos ir fiziologijos žinių bei įvairių praktinių įgūdžių, kurių prireiks padedant gimdyvei ir jos šeimai. Planuojama, kad pirmoji dulų grupė mokysis vienerius metus, t. y. iki 2014 m. rudens. Taigi kitų metų pabaigoje bent 20 moterų gaus dulos veiklos pažymėjimą ir galės pradėti veikti šiuo vardu. Tačiau dulos paslaugų, kurios nieko nekainuos, Lietuvos gimdyvės gali ieškoti jau dabar. Svetainėje www.dula.lt netrukus bus sukurta besimokančiųjų dulų duomenų bazė.
Šis straipsnis parengtas bendradarbiaujant su aukojimo portalu aukok.lt. Šiame portale rasite įvairių patikimų socialinių projektų, kuriems galite paaukoti internetu.
Daugiau apie dulų projektą, kuris ir finansuojamas iš žmonių aukų, rasite bei galėsite paaukoti norimą sumą spausdami