„Jei 2013 metais naujagimių, gimusių 22–23 nėštumo savaitę išgyvenamumas siekė 20 proc., o gimusių 24–25 savaitę – 60,9 proc., tai 2017 m. 22–23 nėštumo savaitę gimusių naujagimių išgyvenamumas jau siekė 62,5 proc., o gimusių 24–25 savaitę – 70,6 proc.“, – pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė.
Pagrindinis neonatologijos pasiekimus lėmęs veiksnys – regionalizacija, kai visa būtina pagalba mažiausiems neišnešiotiems ir sunkiausių būklių naujagimiams sutelkta dviejuose Perinatologijos centruose: Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose. Šalyse, kuriose regionalizuota pagalba gimdyvėms ir naujagimiams, yra geresni išgyvenamumo rodikliai.
„Galime didžiuotis, kad Lietuvoje kūdikių mirtingumas yra reikšmingai sumažėjęs ir netgi geresnis nei kai kurių didesnių Europos valstybių. 2020 metais kūdikių mirtingumo rodiklis Lietuvoje buvo 2,78 iš 1000 gimusių naujagimių, kai tuo tarpu 1990 metais šis rodiklis siekė 10–15 mirštančių naujagimių iš 1000“, – pasakoja profesorė.
Kaip teigia prof. R. Tamelienė, perinatologijos centruose gydomi neišnešioti naujagimiai, gimę iki 34 nėštumo savaitės, arba sergantys naujagimiai, turintys įgimtas infekcijas, genetines ar kitas ligas, taip pat gimdymo metu patyrę hipoksiją. Kauno Perinatologijos centrą sudaro Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikos, kuriose teikiamos į šeimą orientuotos tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams. Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje paslaugos teikiamos sergantiems bei neišnešiotiems naujagimiams iš trijų penktadalių Lietuvos teritorijos.
„Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje sutelkti centrai, teikiantys antrinio B lygio paslaugas sergantiems naujagimiams arba neišnešiotiems naujagimiams, gimusiems ne anksčiau nei 34 nėštumo savaitę, – aiškina prof. R. Tamelienė. – Visi šie centrai aprūpinti įvairioms patologijoms gydyti skirta modernia aparatūra, ten sutelktas personalas, turintis didelę patirtį. Todėl pagalba yra sklandesnė ir geresnė.“
Sklandų bendradarbiavimą tarp Perinatologijos centrų, ligoninių, teikiančių antrinio B lygio paslaugas, ir ligoninių, kuriose gydomi sveiki naujagimiai, užtikrina Naujagimio pervežimo komanda.
„Naujagimiai, gimę regionuose, nelieka be pagalbos. Antrinio lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse susirgus naujagimiams, Naujagimio pervežimo komandos darbuotojai įvertina jų būklę, o esant aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui, perveža juos į kitą ligoninę“, – aiškina prof. R. Tamelienė.
Įtariant patologiją ar esant mamos rizikos veiksniams, naujagimiui visada geriau gimti toje ligoninėje, kurioje jis gali gauti visavertę pagalbą nuo pirmųjų gimimo minučių iki tol, kol galės išvykti į namus. „Dėl šios priežasties, įtarus patologiją, visada geriausiai gimdyves nukreipti į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias gydymo įstaigas, – tikina profesorė. – Transportavimas nepagerina naujagimio būklės, nes tai yra didelis krūvis nebrandžiam organizmui.“
Didelę pažangą akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos srityse padėjo padaryti 2012–2017 metais vykęs Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projektas „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“, kurio metu parengtos vieningos diagnostikos ir gydymo metodikos, kuriomis vadovaujasi visose Lietuvos pagalbą mamai ir naujagimiui teikiančiose ligoninėse dirbantys medikai.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programą, pacienčių pasitenkinimas akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos paslaugomis išaugo nuo 28 proc. (2010 m.) iki 47 proc. (2014 m.). Gerėjančiomis gydymo ir slaugos sąlygomis džiaugiasi ir medicinos personalas.
„Pradžia nebuvo lengva, bet mes daug mokėmės, o dėl mūsų kolegų šveicarų pagalbos vykdant bendrus projektus, įgijome daug naujos ir modernios aparatūros, specialistai kėlė kvalifikaciją moderniuose mokymuose, sukūrėme nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos duomenų bazes, – sako prof. R. Tamelienė. – Dabar mūsų rūpestis yra, kad naujagimis būtų išgelbėtas ir augtų sveikas, visavertis visuomenės narys.“
Lietuvoje kasmet per anksti gimsta 5–6 proc. naujagimių, kurie dėl visų organizmo sistemų nebrandumo negali kvėpuoti, reguliuoti temperatūros ir patys valgyti. 2019 metais Kauno klinikose gimė ir išgyveno mažiausia pacientė Lietuvoje ir viena mažiausių pasaulyje. Ji svėrė vos 350 gramų. Klinikose mažylė gydyta net 5 mėnesius. Šiuo metu ji auga ir yra guvi mergaitė. Profesorė pabrėžia, kad šios mažylės išgelbėjimas – visos klinikos darbuotojų nuoširdaus darbo rezultatas. „Tiek klinikos gydytojai, tiek slaugytojos dėjo visas pastangas, kad padėtų naujagimei gyventi ir augti“, – sako prof. R. Tamelienė.
Gydant mažiausius Kauno klinikų pacientus, prisideda ne tik Neonatologijos klinikos gydytojai, bet ir kolegos iš kitų profilinių klinikų.
„Tam, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai ir suteikta visa reikalinga pagalba mažiesiems pacientams, dirba daugiadalykė komanda, kurią sudaro vaikų ligų gydytojai, gydytojai akušeriai ginekologai, chirurgai, neurochirurgai, akių ligų gydytojai ir kiti specialistai, – teigė profesorė. – Labai didžiuojamės visu personalu, kolegomis, kurie savo rankomis daro stebuklus.“
Taip pat 2004 m. Kauno klinikos gavo Naujagimiams palankios ligoninės statusą. Iš naujo ligoninė buvo įvertinta 2014 metais ir Naujagimiams palankios ligoninės statusas pratęstas. Šį vardą turinčios gydymo įstaigos yra orientuotos į motinos ir naujagimio ryšio puoselėjimą nuo pat gimimo akimirkos, užtikrinant žindymo skatinimą, teikiant įvairiapusišką paramą šeimai. Tyrimai rodo, kad moterys, gimdžiusios Naujagimiams palankiose ligoninėse, ilgiau žindo savo kūdikius, turi pozityvesnes patirtis, lengviau išgyvena su žindymu susijusius nesklandumus.
Remiantis PSO rekomendacijomis, mamai, neturint galimybės žindyti, antrasis pasirinkimas maitinimui labai mažo svorio neišnešiotiems naujagimiams iki 1500 g turėtų būti donorinis motinos pienas. Todėl 2016 m. Neonatologijos klinikoje buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje Donorinio motinos pieno bankas. Jo tikslas – kad kuo daugiau pacientų būtų maitinami donoriniu motinos pienu, kol jų mamos susiduria su laktacijos problemomis.
„Donorinis motinos pienas apsaugo nuo infekcijų, alergijų ir įvairių ligų. Jis sumažina neišnešiotų naujagimių sergamumą nekroziniu enterokolitu, t.y. žarnyno uždegimu ir su šia liga susijusių komplikacijų: žarnyno operacijų, ilgalaikio maitinimo infuzijos būdu, ilgalaikio antibiotikų vartojimo, ilgalaikio gulėjimo intensyvios terapijos skyriuje ir svarbiausiai – naujagimių mirštamumą“, – aiškina profesorė.
Kauno Perinatologijos centras – tai didžiausias aukščiausio – tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos gimdyvėms ir naujagimiams teikiantis centras Lietuvoje. Čia gydomi pacientai iš Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Kiekvienais metais Kauno klinikose gimsta apie 3300 naujagimių, iš jų – apie 500 neišnešiotų. 2021 metais Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdė 3098 moterys, gimė 3230 naujagimių.