2017 metais užfiksuoti 625, pernai – 459 susirgimo lytiškai plintančiomis infekcijomis atvejai.
Šiomis ligomis serga pusantro karto daugiau vyrų nei moterų, atitinkamai 284 ir 175 atvejai.
ULAC duomenimis, 2018 metais didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse. Keturi iš dešimties (41,8 proc.) užsikrėtusiųjų buvo 14–29 metų, iš jų trys – nepilnamečiai.
„Visgi tam tikri dalykai rodo, kad dalis atvejų – maždaug trečdalis – gali likti neužregistruoti oficialioje statistikoje. Tam įtakos turi nepakankamas diagnostikos tyrimų prieinamumas rizikos grupėms, profilaktinės patikros programų nebuvimas, nepakankami dermatovenerologų konsultacijų įkainiai, kad jie galėtų paskirti daugiau diagnostinių tyrimų pacientams, dar kiti dalykai”, – BNS sakė centro gydytoja Agnė Šimkūnaitė-Zažeckė.
Dalis neužregistruotų atvejų gali būti siejami ir su dar egzistuojančia stigma apie lytiškai plintančias ligas.
ULAC gydytojos Irmos Čaplinskienės teigimu, stigma dėl lytiškai plintančių infekcijų pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje mažėja, nes daugiau susirgimų diagnozuojama ankstyvose stadijose, geresnis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
„Jau beveik dešimtmetį teisės aktas numato, jog medikai gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas anonimiškai, tai palengvina paciento ir mediko kontaktą, kai ieškoma, kur kreiptis ir nelaukiama, kol liga progresuos. Kitas geras dalykas, sumažinantis pacientų baimes ir didinantis paslaugų prieinamumą, yra tai, kad pas gydytoją dermatovenerologą gyventojai jau 17 metų gali kreiptis tiesiai be šeimos gydytojo siuntimo”, – sakė I. Čaplinskienė.
ULAC duomenimis, didesnė dalis susirgusių vyrų nurodė, kad galėjo užsikrėsti nuo pažįstamo arba atsitiktinio asmens, kad per metus turėjo du, tris ir daugiau lytinių partnerių. Tuo metu moterys dažniau nei vyrai turėjo vieną lytinį partnerį per metus ir nurodė, kad galimai užsikrėtė nuo sutuoktinio ar sugyventinio.