Latvijoje jau anksčiau nustatyti 3 atvejai, Lenkijoje – 53.
Primename, kad Ispanija šeštadienį pranešė apie antrą atvejį. Kai šalyje mirė beždžionių raupais užsikrėtęs žmogus.
Virusologas Saulius Čaplinskas Delfi portalui pasakojo, kad beždžionių raupai, priešingai nei linkstama manyti, pasireiškia ne tik bėrimais.
„Tas virusas po truputį plito, kol išaiškėjo, lygiai taip pat kaip ŽIV infekcija – ji taip pat nepastebimai plito, kol išaiškėjo.
Dabar jau ir PSO pradeda atvirai kalbėti, taip pat daug specialistų ir žiniasklaidos atstovai, kad reikia sakyti nemalonią tiesą. O nemaloni tiesa apie beždžionių raupus yra ta, kad šiame etape, kaip ir ŽIV infekcijos pirmame plitimo etape, jie daugiausia plinta tarp vyrų, turinčių nesaugių lytinių santykių su vyrais ir dažnai keičiančių lytinius partnerius.
Jeigu prieš daugiau nei 30 metų mums AIDS centre buvo labai sunku pramušti šitą tylą ir iš vienos ar kitos pusės rasti kontaktus, pradėti dirbti su gėjų bendruomene, kad jie patys kviestų savo demografinės grupės žmones saugotis ir neužsikrėsti nuo 100 procentų mirtinos ŽIV infekcijos, tai dabar iš esmės mes prieiname prie to paties, kalbant apie beždžionių raupus. Tik skirtumas yra tas, kad mirštamumas nuo jos yra žymiai mažesnis. Užsikrėtę žmonės – jauni vyrai su stipria imunine sistema paprastai nemiršta“, – pasakojo profesorius.
Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas daktaras Marius Strioga sakė, kad teoriškai beždžionių raupai turi aiškią klinikinę išraišką savo aiškius simptomus: svarbiausia – karščiavimą ir bėrimus, sritinių limfmazgių padidėjimą. Jeigu užkabina rageną, gali būti ir regos sutrikimas, karščiavimas.
„Akivaizdžiausias simptomas yra bėrimas, apie kurį dažniausiai kalbama. Jis prasideda veido srityje, po to eina į galūnes, gali būti ir juosmens, ir liemens srityje. Iš pradžių atsiranda dėmelės, po to jos virsta iškilimu, pūslele, ta pūslelė trūksta ir taip toliau“, – vardijo M. Strioga.
Tai, kad paprastai pirma beždžionių raupai pasireiškia bėrimu veido srityje, tam tikra prasme, anot pašnekovo, yra dėkinga situacija.
„Mes neturėtume tiek besimptomių, kurie vaikšto ir platina ligą, kaip COVID-19 atveju“ – sakė M. Strioga.
Plačiau apie tai galite paskaityti čia.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo gegužės pradžios visame pasaulyje už Afrikos ribų nustatyta daugiau kaip 18 tūkst. beždžionių raupų atvejų, dauguma jų – Europoje.
PSO beždžionių raupų protrūkį yra pripažinusi tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Tai yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį tik gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra.
Kaip liepą skelbė SAM, Lietuva yra užsisakiusi apie 1,4 tūkst. vakcinų nuo šios ligos dozių.
Tuomet teigta, kad skiepijami būtų kontaktiniai asmenys po turėto didelės rizikos sąlyčio, prevenciškai pasiskiepyti galimybės nebus.
Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.
Sergantiesiems beždžionių raupais pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas, šaltkrėtis, išsekimas ir į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido.
Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai.
Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.
Lietuvoje nuo raupų neskiepijama maždaug nuo 1980-ųjų.