Lietuvoje pernai mirė 4 862 asmenimis mažiau: pagrindinė mirties priežastis nesikeičia jau daugelį metų

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos. Nors mirtingumas sumažėjo, pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje išlieka kraujotakos sistemos ligos, rašoma pranešime.

Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės Jelenos Čelutkienės, nors sumažėjęs mirtingumas džiugina, nerimą kelia pagrindinė mirčių Lietuvoje priežastis, kuri nesikeičia jau daugelį metų, – kraujotakos sistemos ligos.

Pernai jos sudarė daugiau nei pusę – 52,5 proc. – visų mirties atvejų. Antroje vietoje yra piktybiniai navikai, sudarę 18,4 proc. visų mirčių, trečioje vietoje – COVID-19 liga (6,1 proc. visų mirčių).

Pasak prof. J. Čelutkienės, nors mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų skaičius išlieka aukštas, vis dėlto pastebimas jų mažėjimas. Tiesa, dėl šių ligų dažniau miršta moterys (58,4 proc. moterų mirties priežastis) nei vyrai (46 proc. vyrų mirties priežastis).

Pranešime nurodoma, kad pernai nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 712 vyrų šimtui tūkstančių žmonių, o 2021 m. 747 vyrai 100 000 gyventojų. 2022 m. moterų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų taip pat sumažėjo, tačiau apskritai jis yra didesnis nei vyrų – 2022 m. nuo šių ligų mirė 866 moterys šimtui tūkstančių žmonių, o 2021 m. – 883.

Pasak J. Čelutkienės, prie sumažėjusio mirtingumo 2022 m. prisidėjo pasibaigusi COVID-19 pandemija.

„Sumažėjusiam mirtingumui Lietuvoje įtakos turėjo ir pasibaigusi COVID-19 pandemija, nuo kurios 2021 m. mirė 7 tūkst. žmonių. Pernai dėl šios priežasties mirė 4 400 žmonių mažiau. Vis dėlto 2022 m. yra postpandeminis laikotarpis, tad vertinant mirčių nuo COVID-19 skaičių reikia turėti tai omenyje. (...)“, – teigia profesorė.

2022 m. atsigavo sveikatos priežiūros sistema ir prevencinės programos, tapo lengviau patekti pas gydytojus, tad, J. Čelutkienės teigimu, sumažėjo ir mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų skaičius.

„Tikimės, kad šiemet pavyks dar labiau sumažinti mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų skaičių. Šių metų gegužės 1-ąją Lietuvos gyventojams buvo pristatyta atnaujinta prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa, kuria naudotis kviečiami kardiovaskulinėmis ligomis nesergantys vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų. (...) Todėl labai skatinu visus, galinčius dalyvauti šioje programoje, tai padaryti“, – ragina medikė.