Simptomų neturinti infekcija nuo šiol – įveikiama
Prie šios sveikatos paslaugos Lietuvos gyventojams įgyvendinimo prisėdėjo ir su sveikatos klausimais Europos Parlamente dirbantis prof. Liudas Mažylis. Pernai pavasarį jis inicijavo Lietuvos europarlamentarų kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę dėl hepatito C viruso tyrimų finansavimo.
„Hepatitą C galima išgydyti, svarbu sutelkti dėmesį į viruso atrankinę patikrą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šia infekcija sergantys pacientai iš pradžių neturi specifinių simptomų ir gali nežinodami užkrėsti kitus.
Lietuvos mokslininkai šioje srityje yra jau smarkiai pažengę ir atlikę daug rezultatyvių tyrimų, – teigia europarlamentaras prof. Liudas Mažylis. – Džiaugiuosi galėjęs prisidėti prie mūsų medikų, tyrėjų pradėto raginimo veikti apsisaugant nuo hepatito C.
Lietuvos institucijų atsakas teigiamas – finansavimas bus skirtas, o tai išgelbės tūkstančius gyvybių“.
Pasak L. Mažylio, kartu ši ankstyva diagnostika padės sutaupyti ir tą patį sveikatos apsaugos biudžetą, nes anksti nustačius ligą jos gydymas valstybei bei pačiam ligoniui bus daug mažesnis.
Vienas iš hepatito C patikros paslaugos iniciatorių, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas, Lietuvos mokslų akademijos Biologijos medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas, prof. habil. dr. Limas Kupčinskas pabrėžia, kad hepatito C patikra Lietuvoje – ilgai lauktas ir svarbus žingsnis ne tik suvaldant šios pavojingos infekcijos plitimą, bet ir ją visiškai išnaikinant. Kaip pastebi akademikas, 2 iš 100 suaugusių gyventojų gali platinti virusą ir to nežinodami.
„Šios viruso sukeliamos ligos klastingumas pasireiškia tuo, kad pirmieji simptomai gali atsirasti tik išsivysčius komplikacijoms – kepenų cirozei ar kepenų vėžiui“, – pastebi prof. habil. dr. Limas Kupčinskas.
Svarbus žingsnis kovoje su kepenų vėžiu
Europarlamentaras prof. Liudas Mažylis akcentuoja, kad Lietuva yra pirmoji šalis Centrinėje ir Rytų Europoje, kurioje bus vykdoma ši patikra, įgyvendinant Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas bei siekiant išnaikinti hepatito C viruso infekciją iki 2030 m.
„Lietuva gali tapti pirmaujančia valstybe ir mūsų mokslininkų bei medikų dėka įveikti šį virusą per artimiausią dešimtmetį, – analizuoja prof. L. Mažylis. – O ką jau kalbėti, kad tai turi didžiulę įtaką kovoje su vėžiu.“
Dėl hepatito C patikros ES europarlamentaras kreipėsi ir į Europos Komisiją. Dirbdamas veikusiame Specialiajame kovos su vėžiu komitete, L. Mažylis hepatito C aktualizavimo ėmėsi ir kepenų vėžio prevencijos srityje.
„Apskaičiuota, kad Europos regione nuo kepenų vėžio ir cirozės, susijusių su hepatito C infekcija, kasmet vis dar miršta apie 112 500 žmonių. Laiku diagnozavus šį virusą, galime įveikti ir kepenų vėžį“, – aptaria prof. L. Mažylis.
Į šią sąsają dėmesį atkreipia ir prof. habil. dr. Limas Kupčinskas. „Remiantis Nacionalinio vėžio instituto registro duomenis, per metus Lietuvoje nustatoma 240 naujų kepenų vėžio atvejų, iš kurių apie 40 proc. yra susiję su hepatito C infekcija. Sergančiųjų testavimas gali ženkliai sumažinti sergamumą kepenų ciroze ir vėžiu bei infekcijos mastus“, – faktus ir galimą pokytį Lietuvoje dėsto gastroenterologas.
Gegužės 5 d. sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą dėl skatinamosios paslaugos hepatito C patikrai, kurią atliks šeimos gydytojai. Paslauga Lietuvoje bus nemokamai prieinama gimusiems nuo 1945 m. iki 1994 m. Taip pat tiems, kurie dėl savo ar artimųjų ligos patenka į rizikos grupę.
Planuojant ir įgyvendinant šią priemonę, daug prisidėjo Lietuvos gastroenterologų, infektologų, bendrosios praktikos gydytojų draugijų ir šeimos gydytojų kolegijos nariai, glaudžiai bendradarbiaudami su Sveikatos apsaugos bei Socialinių reikalų ir darbo ministerijomis, Valstybine ligonių kasa, Europos Parlamento nariais iš Lietuvos.