Lietuvoje - sifilio rekordai: daugelį metų galima nepastebėti jokių požymių

Kadaise kurortinių romanų liga vadintas sifilis šiandien tapęs Lietuvos kasdienybe. Pagal sergamumą šiuo pavojingu lytiškai plintančiu susirgimu Lietuvą lenkia tik Rumunija.

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijos centro gydytojo Algirdo Šumilos, yra dalykų, kuriuose Lietuva vėluoja, lyginant su kitomis šalimis, pavyzdžiui, kai kurios ligos pas mus ateina vėliau, bet yra ligų, dėl kurių esame blogas pavyzdys Europoje. Sifilis – viena iš jų.

2012 m. Lietuvoje registruota 7,6 atvejo susirgimų 100 tūkst. gyventojų, o 2013 m. vėl padidėjo iki 9,1. Pagal šį rodiklį mes lygiuojamės į tokias šalis, kaip Rumunija, Malta. ES vidurkis – 5,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Aišku, jeigu palyginsime šiuos skaičius su 1995-1996 m., kai buvo sifilio pakilimas ir 100 tūkst. gyventojų tekdavo per 100 atvejų, galime džiaugtis bent tuo, kad šiuo metu skaičius jau stabilus ir svyruoja apie 9.

Vyras apkrėtė nėščią žmoną

„Kalbant apie programas, kuriomis bandoma aktyviai išaiškinti naujus sifilio atvejus, šiuo metu dėl sifilio tiriamos nėščios moterys. Šios programos metu užregistruojama iki 10 proc. visų sifilio atvejų. Bet ką daryti, kai yra toks gyvenimiškas atvejis, kai nėščia moteris, kuri serga sifiliu, atsisako gydymo, nes dabar jaučiasi gerai. Esą pagimdys kūdikį, tada spręs, ar jai reikia gydytis. Kokias priemones taikyti, kad ji vis dėlto sutiktų gydytis", - pasakojo medikas Užkrečiamų ligų ir AIDS centro organizuotoje 2-oje nacionalinėje užkrečiamų ligų konferencijoje.

„Dar vienas atvejis. Prieš mėnesį gimė kūdikis, gimdymas buvo kiek ankstyvas, jo būklė sunki, todėl visą mėnesį gydomas reanimacijoje. Gerai, kad kažkam toptelėjo mintis jį patikrinti dėl sifilio. Pasirodė, kad kūdikio būklė sunki būtent dėl sifilio infekcijos. Atlikus tyrimus tėvams, paaiškėjo, kad jie abu taip pat užsikrėtę sifiliu. Nėštumo pradžioje moteriai buvo padarytas sifilio testas ir jis buvo neigiamas, tačiau antrojo testo, kuris irgi būtų daromas nėštumo pabaigoje, nesuspėjome, nes įvyko gimdymas. Taigi programa veikia, bet kaip ir visur, yra spragų ir vis tiek gimsta sifiliu užkrėsti naujagimiai“, - tęsė A. Šumila.

Tarp sifiliu sergančių pacientų, aišku, vyrauja seksualiai aktyvūs žmonės – nuo 20 metų. Tačiau sergamumas tarp jaunimo didžiausias nuo 25 iki 29 metų. Didesnę dalį sifiliu sergančių pacientų sudaro vyrai, tačiau 2012 m. Lietuvoje šiek tiek pirmavo moterys.

„Sifiliu sergantys homoseksualai, lyginant su kitoms ES šalimis, pas mus sudaro mažesnę dalį – galbūt galime pasidžiaugti, kad mūsų vyrai tikriausiai saugosi nuo lytiškai plintančių ligų. Tuo nepasižymi nei prancūzai, nei olandai. Pagal tariamą infekcijos šaltinį, kaip ir visur, vyrauja atsitiktinis asmuo. Klausiami, kiek partnerių turėjo, žmonės nurodo 1-3, tačiau pastebime tendenciją, kad žmonės ėmė neatsakinėti į šį klausimą. Tai galima suprasti įvairiai.

Nors specialistai labai daug kalba, kad nuo lytiškai plintančių ligų apsaugo prezervatyvai, žmonės labai retai arba visai jų nenaudoja. Priežastys, kodėl to nedaro įvairios. Vieni pas mus atėję sako, kad partnerė ar partneris buvo patikimas, nes, tarkime, jie pažįstami nuo vidurinės mokyklos laikų. Kartais keisti kriterijai nubraukia visus kitus dalykus. Jei žmogus pažįstamas, dar nereiškia, kad nereikėtų užsidėti prezervatyvo“, - tikino pranešėjas, apgailestaudamas, kad Lietuvoje labai trūksta akcijų, kai nemokamai dalijami prezervatyvai, žmonės skatinami jais naudotis lytinių santykių metu.

Pagrindiniai sifilio simptomai

Pasak specialistų, žmogus, užsikrėtęs sifiliu, daugelį metų gali neturėti ar nepastebėti jokių infekcijos požymių. Pirminis sifilis dažniausiai pasireiškia viena opa ir limfmazgių, esančių kirkšnių srityje, padidėjimu. Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų praeina nuo 10 iki 90 dienų (vidutiniškai 21 diena). Opa, atsiradusi infekcijos patekimo vietoje, paprastai būna kietu dugnu, apvali, nedidelė ir neskausminga. Retais atvejais gali formuotis ir daugybinės opos kitose kūno vietose (burnoje, ant liežuvio, pažastyse ir kt.). Po kelių savaičių opa gali užgyti savaime, tačiau, jei nepaskiriamas gydymas, sifilis progresuoja į antrinę stadiją.

Antrinis sifilis pasireiškia bėrimu, prasidedančiu vienoje ar keliose kūno srityse praėjus 3-6 savaitėms po pirminio bėrimo atsiradimo ant odos bei gleivinėje. Atsiranda įvairūs neniežtintys bėrimai (rausvos padų ir delnų papulės, išaugos (plačiosios kondilomos) lyties organų gleivinėje, baltos dėmelės (dažnai aplink kaklą susidaro „Veneros karoliai“), padidėja daugelis limfmazgių. Rečiau pluoštais iškrenta plaukai ar atsiranda difuzinis plaukų slinkimas, pažeidžiamos akys. Odos ir gleivinės pažeidimai gali išnykti ir savaime, nesigydant, tačiau liga progresuoja ir vystosi vėlyvasis sifilis, pažeidžiantis vidaus organus.

Bene didžiausias sifilio protrūkis įvyko 2010 m. Ukmergėje, kurio metu nustatyta 15 kliniškai ir laboratoriškai patvirtintų bei epidemiologiškai susijusių sifilio atvejų.

Tarp užsikrėtusiųjų – 12 vyrų ir 3 moterys, amžiaus vidurkis – 24,5 metų, tačiau tarp susirgusiųjų buvo net 3 moksleiviai. Protrūkio infekcijos šaltinis – seksualines paslaugas teikusi 19-metė ukmergiškė. 73 proc. šio protrūkio metu užsikrėtusių sifiliu asmenų teigė, kad retai naudoja arba iš viso nenaudoja prezervatyvų.

Seksualines paslaugas perka ir moterys

ULAC duomenimis, 2013 m. Lietuvoje buvo registruota 269 sifilio atvejų (2012 m. – 227). Bendras sergamumo sifiliu rodiklis Lietuvoje palyginti su kitomis ES šalimis yra aukštas ir net 1,8 karto aukštesnis nei ES šalių vidurkis.

Aukščiausi sergamumo sifiliu rodikliai 2013 m. užregistruoti Akmenės, Šalčininkų, Širvintų rajonuose, Šiaulių ir Vilniaus miestuose. Susirgimai sifiliu vyrams nustatyti dažniau nei moterims – atitinkamai 146 ir 125 susirgimo atvejai. Beveik trečdalis sifilio atvejų išaiškinta privalomai tiriant kraujo donorus. Tiriant nėščiąsias dėl sifilio, išaiškinti 22 susirgimo sifiliu atvejai (2012 m.– 24). Pernai sifiliu susirgo 9 moksleiviai.

Nors ir užsikrėtusios sifiliu nėščiosios yra gydomos ir išgydomos, ir taip panaikinama rizika perduoti šią ligą savo naujagimiui, pernai užregistruoti du įgimto sifilio atvejai (vienas iš jų – įvežtinis), 2012 m. – vienas, 2011 m. – nė vieno. Daugiau nei pusė sifilio atvejų Lietuvoje diagnozuoti anksti, tačiau dvylikai pacientų sifilis diagnozuotas vėlyvoje stadijoje (2012 m. – 13).

Daugiau nei pusė sifilio atvejų (56,1 proc.) nustatyta ankstyvojoje stadijoje, tarp vyrų ankstyvos stadijos nustatomos 12 proc. dažniau nei tarp moterų. Latentinis sifilis diagnozuotas 26,6 proc. užsikrėtusiųjų ir tai beveik šešis kartus daugiau nei 2012 m. (4,8 proc.). Latentinio sifilio diagnozė nustatyta 60 kraujo donorų ir trims nėščiosioms. Vėlyvasis sifilis nustatytas 12 pacientų: 5 vyrams ir 7 moterims.

56,1 proc. sifiliu užsikrėtusių asmenų nurodė, jog per paskutinius 6 mėnesius neturėjo lytinių santykių su asmenimis, teikiančiais seksualines paslaugas už atlygį bei 3,7 proc. teigė, kad tokių santykių turėjo. Pagal lytį 3,4 proc. sifiliu užsikrėtusių vyrų ir 4,0 proc. moterų per pastaruosius 6 mėnesius turėjo lytinių santykių su asmenimis, teikiančiais seksualines paslaugas už atlygį

Daugiau nei trečdalis (32,5 proc.) sifiliu užsikrėtusių asmenų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių turėjo vieną lytinį partnerį (-ę), daugiau nei ketvirtadalis (26,9 proc.) – du ar tris, 3,3 proc. – keturis ar daugiau nei keturis, 3,3 proc. užsikrėtusiųjų teigė, kad lytinių partnerių neturėjo.

Apie 40 proc. moterų nurodė, kad turėjo vieną lytinį partnerį, 16,8 proc. - 2 ar 3. Tuo tarpu 35,6 proc. vyrų nurodė, kad turėjo dvi ar tris partneres, 26,7 proc. - vieną.

43,9 proc. užsikrėtusiųjų sifiliu nurodė, kad prezervatyvų nenaudoja, 20,3 proc. naudoja retai. Vyrų, retai naudojančių prezervatyvus, nustatyta daugiau nei moterų (atitinkamai 22,6 proc. ir 17,6 proc.