Įtariama, kad du vienos šeimos nariai hepatito A virusu (HAV) užsikrėtė keliaudami po Madagaskarą, kur gyveno palapinėse, valgė vietinių gyventojų pagamintą maistą, vartojo vietinius gėrimus su ledukais. Po kontakto su vienu iš susirgusiųjų jau Lietuvoje užsikrėtė trečias asmuo, rašoma pranešime spaudai.
ULAC duomenimis, šiais metais registruotas 5 kartus didesnis VHA atvejų skaičius, lyginant su 2016 m. Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje užregistruoti 54 VHA atvejai, 2016 m. per tą patį laikotarpį – 11 atvejų. Šiais metais užregistruoti 5 infekcijos protrūkiai, kurių metu VHA susirgo 14 asmenų.
Didžioji susirgusių asmenų dalis šiais metais (41 proc.) tikėtina HAV užsikrėtė užsienio šalyse (Turkijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir kt.). 15 asmenų užsikrėtė gyvenamojoje vietoje, kitų 17 asmenų užsikrėtimo vieta nežinoma. Lietuvoje palankios sąlygos plisti HAV ne tik šeimose, bet ir tarp artimai bendraujančių asmenų. Esant mažam sergamumui, nuolat didėja imlių žmonių dalis, todėl didėja ir protrūkių tikimybė. Atsižvelgiant į didelį keliaujančių asmenų skaičių vis daugiau asmenų VHA užsikrečia užsienio šalyse, tokiu būdu didėja infekcijos plitimo ir protrūkių rizika ir Lietuvoje.
HAV infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis kliniškai pasireiškiančia arba besimptome forma. Infekcija plinta fekaliniu – oraliniu būdu per maistą, vandenį arba per buitinį sąlytį. Virusas užsikrėtusio žmogaus išmatose randamas praėjus vienai savaitei po užsikrėtimo, o pirmieji ligos požymiai pasireiškia vidutiniškai po 28 dienų nuo užsikrėtimo. Keletą savaičių iki geltos atsiradimo užsikrėtęs žmogus pats to nežinodamas platina užkratą. Dažniausiai užkrečiamasis laikotarpis tęsiasi apie 3 savaites.
VHA paplitęs visame pasaulyje, tačiau pagal infekcijos paplitimo rodiklius šalys yra skirstomos į didelio endemiškumo šalis (Egiptas, Tunisas, Marokas, Pietų Amerikos, kai kurios Azijos šalys (Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Pietų Europos šalys) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalys, Japonija).
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai ragina keliaujant skirti tinkamą dėmesį rankų higienai (kuo dažniau ir kruopščiau rankas plauti su muilu pasinaudojus tualetu, prieš maisto ruošimą, prieš valgį), vartoti saugų maistą bei geriamąjį vandenį ir primena, kad pati efektyviausia VHA profilaktikos priemonė – skiepai.
Norintiems pasiskiepyti nuo hepatito A patariama kreiptis į savo šeimos gydytoją, arba susirasti medicinos kabinetą, kuris teikia skiepų paslaugas.
Daugiau apie virusinį hepatitą A skaitykite čia.