Šalies saugumas ir gynybos stiprinimas – jau kurį laiką yra pagrindinės aptariamos temos. Tiesa, Lietuvos medikų sąjūdis pabrėžia – trūksta žinių ir informacijos, kokių konkrečių veiksmų imtųsi Lietuvos ligoninės karo atveju. Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės Auristidos Gerliakienės teigimu, pasirengimo planai neabejotinai yra, „tačiau tie planai daugiau teorinio pobūdžio“, be to, trūksta aiškumo dėl funkcijų, nėra praktinių mokymų ir neaišku, ar mūsų medikai tinkamai paruošti ir sugebėtų gelbėti patyrusius politraumas.
Ukmergės ligoninės direktorius Rimvydas Civilka taip pat akcentavo: „Mūsų vieta ekstremalios situacijos atveju nėra iki galo aiški.“
Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Gitana Čepienė minėjo, kad su miesto savivaldybe buvo susitikimų, pradinių aptarimų, tačiau dar nėra konkretaus veiksmų plano ekstremalių situacijų atveju.
Kalbinti Ukmergės gyventojai išsakė nuomonę, kad gydytojai turėtų būtų parengti veiksmams karo atveju, kiti dėl neaiškumų kaltino Sveikatos apsaugos ministerijos vadovą.
Pats sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramino ir sakė – struktūra sukurta, paskelbus mobilizaciją, aktyvuotųsi ir mobilizacijos valdymo grupė.
„Tam jau yra sudėliotos 14 gydymo įstaigų visoje Lietuvos teritorijoje <...>. Jos dabar jau dirba ir su kariuomene, su karo medicinos tarnyba, su Krašto apsaugos ministerija. Mūsų parengti mobilizacijos ir veikimo planai dabar yra derinami ir detalizuojami jau pagal kariuomenės matomus scenarijus“, – teigė A. Dulkys.
Ministras pridūrė, kad ne visi plano punktai yra vieši: „Galiu apibendrintai pasakyti, kad esame pasitikrinę tose 14-oje įstaigų, kiek laiko užtektų vandens, elektros, kaip veikia generatoriai, kaip yra užtikrintos medicininės atsargos. Dabar [paskaičiuota, kad minėtų atsargų] nuo vieno iki trijų mėnesių užtektų. Siekiame, kad būtų subalansuota ir suvienodinta.“
Kitos įstaigos, pavyzdžiui, Ukmergės ligoninė, sako, jog ruošiasi savarankiškai. Šios ligoninės direktorius minėjo planuojamą pirkti generatorių, kuris aprūpintų visą ligoninę elektros energija, jei kažkas atsitiktų, ir teigė, kad šiuo metu turimas generatorius aprūpintų reanimacijos ir skubiosios pagalbos skyrius. R. Civilka pridūrė, kad ruošiama ir priedanga pacientams bei darbuotojams – patalpos rūsyje, jau vyko mokymai su kariškiais, be to, išsakė viltį, kad visoms ligoninėms ir visiems darbuotojams bus surengti specialūs mokymai.
Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas pabrėžė, kad pasigenda aktyvumo, stiprinant regioninį bendradarbiavimą: „Aš asmeniškai čia kol kas pasigendu aktyvumo – kad mes sutartume, kaip būtų perskirstyti srautai, jei kokia nors ligoninė būtų sunaikinta, kaip būtų perskirstomi gydytojai, slaugytojai.“
Greitoji medicinos pagalba pasigenda didesnio aiškumo – profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė teigė negirdėjusi apie kokius nors planus, tad jiems ir nėra pasiruošta, neturima apsaugos priemonių, „netgi neaišku, kur galėtų būti saugi budėjimo vieta“.
„Mano turimomis žiniomis, Latvijos greitoji pagalba jau dalyvauja mokymuose kartu su pasieniečiais ir ruošiasi šitai dienai X. Vadinasi, jie yra žingsniu pirma mūsų“, – sakė J. Keburienė. Tiesa, Latvijos greitoji kviečiasi lietuvius specialistus – vizitas pas kaimynus turėtų įvykti kitą mėnesį.
Sveikatos ministras A. Dulkys patikino, kad šiuo metu „yra numatytos šešios bendros gydymo įstaigų ir kariuomenės pratybos“, o šiais metais tikimasi apmokyti apie šešis tūkstančius medikų, kaip veikti ekstremaliomis ir karo sąlygomis.
Sveikatos apsaugos ministras pranešė ir dar vieną naujieną – apie teikiamą paraišką Europos Komisijai: „Lietuvoje jie investuos apie 100 mln. eurų. Ir būtent Lietuvoje bus daromas medicininių atsargų, medicininių priemonių Europos Sąjungos mastu regioninis atsargų centras, o mes, Lietuva, visa tai koordinuosime.“ Toks centras Lietuvoje turėtų atsirasti per trejus metus, jis bus svarbus ne tik Lietuvai, bet ir aplinkinėms valstybėms.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: