Anot sveikatos ekspertų, tokie automatiniai išoriniai defibriliatoriai yra išmanūs ir patikimi kompiuterizuoti prietaisai, kurie garso ir vaizdo nurodymais padeda saugiai atlikti defibriliaciją, tai gali padaryti net specialių žinių neturintis žmogus. Atidarius prietaisą, žmogus išgirsta garsinius ir mato tekstinius nurodymus, ką daryti ir koks turi būti tolimesnis gaivinimo veiksmas. Prie nelaimės ištikto žmogaus prijungus elektrodus, prietaisas pats išanalizuoja širdies veiklą, nurodo, ar reikalinga defibriliacija, o jei reikalinga, ją atlieka.
„Gera keleivių patirtis oro uostuose yra kompleksinis procesas, kuriame reikšmingas faktorius yra keleivių saugumas. O būtent keleivių sveikatos saugumas mums labai svarbus, gerai suprantame, kad daliai keleivių skrydžiai lėktuvais nėra kasdienybė ir kartais kelia stresą, o tada pasireiškia įvairūs negalavimai. Sutrikus širdies veiklai, sustojus širdžiai, defibriliatorius gali išgelbėti gyvybes. Ir taip nutikus – svarbi kiekviena sekundė, todėl norime užtikrinti defibriliatorių išdėstymą, kad jie būtų lengvai ir greitai pasiekiami skirtingose keleivių terminalų vietose“, – teigė Rasa Petraitienė, Lietuvos oro uostų keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė.
Anot Lietuvos oro uostų atstovės, Vilniaus oro uoste įdiegti papildomi 7, Kauno oro uoste – 4, Palangos oro uoste dar 3 defibriliatoriai. Defibriliatorius taip pat sumontuotas ir Lietuvos oro uostų administracijos patalpose.
Kartu su partneriai vykdys viešus mokymus
Nors specialių žinių naudojant naujuosius įrenginius turėti nėra būtina, jai gali naudoti visi, tačiau Lietuvos oro uostų darbuotojai vis tiek gaus papildomą informaciją, mokymus apie defibriliatorių specifiką, naudojimą ir galimybes padėti keleiviams.
Lietuvos oro uostai vasario viduryje kartu su „Raudonojo kryžiaus“ instruktoriais taip pat planuoja vykdyti nuotolinius bei gyvai vykstančius, viešus automatizuotų defibriliatorių naudojimo mokymus, kurie būtų skirti būtent keleiviams. Iniciatyva „Mylėti padėti“ kvies atkreipti dėmesį į šalia esančius žmones, kai jiems reikia pagalbos dėl širdies problemų, o, svarbiausia – mokėti padėti iškart, naudojant būtent išorinius automatinius defibriliatorius.
Defibriliatorius yra skirtas atkurti širdies veiklą, kai ji netikėtai sustoja. Aparatas automatiškai analizuoja situaciją ir sprendžia, ar reikia elektros impulso, instrukcijos teikiamos lietuvių kalba. Pakenkti žmogui šiais defibriliatoriais yra neįmanoma, nes pats įrenginys renka visą reikiamą informaciją.
Būtina žinoti apie pagalbos eiliškumą
Sveikatos ekspertai primena, kad sustojus širdžiai, aplinkiniai privalo atlikti tris būtinus veiksmus:
Kuo greičiau iškviesti pagalbą skambinant numeriu 112 arba informuoti oro uoste esančius darbuotojus, kurie iškvies medicinos pagalbą.
Neatidėliojant pradėti krūtinės ląstos paspaudimus (100–120 k/min. dažniu), o jei yra galimybė, paspaudimus derinti su įpūtimais santykiu 30:2.
Kol vyksta gaivinimas – į vietą atsinešti automatinį išorinį defibriliatorių, jį įjungti ir vadovautis defibriliatoriaus komandomis tęsiant gaivinimą, kol atvyks specializuota pagalba.