Neįžvelgia jokių PSO interesų dėl Lietuvos
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė spaudai Ingrida Zurlytė Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ aiškino, kad PSO tikslas – ne alkoholio pardavimai, o žmonių sveikata.
„PSO yra organizacija, kurios pagrindinis tikslas – gelbėti gyvybes ir rūpintis visuomenės sveikata, o ne rūpintis alkoholio pardavimais, todėl jie iš esmės atkreipia dėmesį į esamas problemas. O skaičiai yra naudojami Lietuvos statistikos departamento. Aišku, į PSO duomenų bazes jie patenka su tam tikru vėlavimu kaip ir į visas tarptautines organizacijas“, - aiškino ji.
„Taip pat noriu pabrėžti, kad PSO paskelbti 2016 m. skaičiai yra prognozės, kurios remiasi tuo metu, kai buvo pradėtas rengti raportas – 2016 m. pradžioje. Tai galioja ir legaliam, ir neapskaitomam alkoholiui. Neapskaityto alkoholio kiekį vertinti yra sudėtingiau, bet naudojamos žinomos mokslinės publikacijos, ekspertų vertinimai, <...> dar pasitikrinama su apsinuodijimų, susižalojimų nuo alkoholio duomenimis. Modeliavimo būdu išvedamas toks skaičius. Metodikos taikomos visoms 194 valstybėms, kurios sukūrusios šią organizaciją. Jokio intereso dėl Lietuvos nėra ir negali būti“, - sakė ji.
94 g degtinės kasdien
Praėjusiais metais atnaujinus skaičiavimo metodiką dabar yra naudojama daugiau informacijos šaltinių, taip pat įvertinant turistų srautus ir pasienio prekybą. Pagal šią metodiką iš alkoholio vartojimo pašalinamas atvykusių turistų suvartotas ir pasienio prekyboje įsigytas alkoholis. Lietuvos turistų užsienyje suvartotas alkoholis įskaitomas į alkoholio suvartojimą.
Statistikos departamento Vidaus prekybos statistikos skyriaus vedėjos Laimos Brakauskienės teigimu, šis pakeitimas statistikos neiškreipia. Jos skaičiavimais, naujoji metodika galutinį skaičių (15 metų ir vyresniam gyventojui) vidutiniškai 0,44 litro absoliutaus alkoholio ir vartojimo tendencijų nekeičia.
2016 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 13,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,8 litro mažiau nei 2015 m.).
„Kad būtų lengviau įsivaizduoti kiekį, tai būtų 94 g degtinės per dieną arba 310 g vyno kasdien (dvi taurės), arba 636 g alaus“, - sakė L. Brakauskienė.
2,5 ar 1
Statistikų teigimu, PSO kiekvienam žmogui įskaičiuoja ir 2,5 litro neapskaičiuoto, šešėlinio alkoholio. VšĮ ESTEP valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas sakė gilinęsis į neapskaičiuoto alkoholio tyrimo metodiką.
„(red. past. - PSO) tai daro remdamiesi su alkoholiu susijusiomis ligomis, jų paplitimu ir mirtimis. Pagal tai daro išvadas, kiek iš tikrųjų suvartojama alkoholio. Mūsų nuomone, tai yra per didelis įvertis. Savo tyrime skaičiavome, kad neapskaitytas alkoholis siekia apie 1 litrą per metus, o tai atitiktų ir LLRI skaičiavimus, muitinės ir kitus duomenis“
K. Manioko žiniomis, šešėlis Lietuvoje siekia apie 5 proc.
Stebi „tragiškus skaičius“
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis tiki PSO teikiamais skaičiais ir aiškina, kad skirtumas atsiranda dėl to, kad Lietuvos statistikos departamentas neįskaičiuoja nelegaliai gaminamo alkoholio plius, tikriausiai, tas judėjimas iš kitų šalių, kuris yra natūralus procesas, vėl yra neįskaičiuojamas, o Pasaulio sveikatos organizacija tai įskaičiuoja <...>. Kaip bežiūrėtume į tuos skaičius, jie yra tragiški“, - radijo laidoje sakė politikas.
Jo teigimu, Lietuvos statistikų optimistiniai skaičiai, iliustruojantys nuoseklų alkoholio vartojimo mažėjimą neatspindi visuomenės apklausų.
„Jeigu jūs žiūrite į jaunimo, vaikų apklausas, situacija tikrai blogėjanti. Žiūrint į skaičių vaikų, kurie dėl alkoholio paguldomi į ligoninę, patenka į komą – skaičiai tragiškai didėjantys ir mes to negalime nematyti. <...> Aš tikrai nebandysiu ginti PSO skaičiavimų, tačiau oficialioji statistika atspindi ne viską“, - sakė R. Karbauskis.
Paklaustas, gal Lietuva turėtų oficialiai kreiptis į PSO dėl nesutampančių skaičių ir kenkimo šalies prestižui, jis atsakė: „jei manote, kad mūsų įvaizdis šioje vietoje didesnė problema nei alkoholio vartojimas, nei problemos, kurias sukuria alkoholio vartojimas <...>, aš manau, kad nereikia galvoti, koks mūsų įvaizdis. Reikia galvoti, kaip padėti šeimoms, jaunimui, vaikams, kad kuo mažiau žmonių patektų į šitą bėdą“.