Aktorei šiuo metu vos 48-eri. Moters diagnozė – smegenų vėžys, kitaip dar vadinamas glioblastoma. Kokia tai liga?
Liūdniausias prognozes lemiantis galvos smegenų navikas
Glioblastomos (GBM) – tai piktybiniai ketvirtojo laipsnio navikai, kurių ląstelės – didžioji jų dalis – nuolatos dauginasi ir dalijasi. Jų gyvybingumą palaiko išvešėjusios ir pakitusios auglio kraujagyslės. Didžiausią naviko ląstelių kiekį sudaro anomalios ląstelės – astrocitai (žvaigždinės glijos ląstelės), tačiau yra ir kitų tipų ląstelių (įskaitant kraujagyslių) bei negyvų ląstelių (nekrozės) sričių. Glioblastomos pasižymi infiltratyviu augimu – skverbiasi į gretimus sveikus galvos smegenų audinius. Per didžiąją smegenų jungtį (corpus callosum) glioblastoma gali išplisti ir į priešingą galvos smegenų pusę. Už smegenų ribų glioblastomos išeina ypač retai, rašoma abta.org.
Glioblastomos gali išsivystyti de novo, t. y. nuo pat pradžių būti ketvirtojo laipsnio navikais, neturinčiais jokių ankstesniems etapams būdingų požymių. De novo besivystantys navikai – labiausiai įprasta glioblastomų forma. Jie paprastai yra agresyvesni, be to, dažniausiai nustatomi vyresniems asmenims. Yra ir kitos rūšies glioblastomų – tokių, kurios progresuoja nuo žemesniam (antram arba trečiam) laipsniui priskiriamų navikų, kol tampa ketvirtojo laipsnio augliais. Iš pradžių šie navikai auga palyginti lėtai, tačiau su laiku tampa vis labiau agresyvūs.
Paprastai diagnozuojamos IDH laukinio tipo arba IDH mutacijos glioblastomos (atsižvelgiant į IDH geno pokyčius). IDH laukinio tipo glioblastomų pasitaiko dažniau, be to, jos paprastai būna agresyvesnės ir sunkiau pasiduoda gydomos nei IDH mutacijos glioblastomos.
Kurioje vietoje susiformuoja
Glioblastomos paprastai aptinkamos ant galvos smegenų pusrutulių, tačiau gali susiformuoti ir kitose galvos smegenų srityse. IDH mutacijos glioblastomos dažnai ima vystytis kaktinėje smegenų skiltyje.
Simptomai
Pacientai, kuriems diagnozuojama glioblastoma, jos sukeliamus simptomus pajunta, galima sakyti, staiga. Taip yra dėl stipraus paties naviko sukeliamo efekto arba dėl aplink jį esančio skysčio (edemos), skatinančio tolesnį smegenų brinkimo procesą. Diagnozuojant šio tipo vėžį, paprastai nustatomas padidėjęs intrakranialinis spaudimas (spaudimas kaukolės viduje). Jis siejamas su tokiais paprastai rytais atsirandančiais negalavimais kaip šleikštulys, pykinimas, vėmimas ir siaubingi galvos skausmai. Kai kuriems pacientams reiškiasi ir tam tikri neurologinio pobūdžio simptomai, tarkim, silpnumo jausmas ir sensoriniai (jusliniai) pokyčiai veido, rankos arba kojos srityje, su pusiausvyra susiję sunkumai, taip pat neurokognityvinės arba atminties problemos. Simptomatiką paprastai lemia tai, kurioje vietoje susiformuoja navikas.
Gydymas
Glioblastoma ypač sunkiai pasiduoda gydoma: vienų ląstelių atžvilgiu skiriama terapija gali pasiteisinti, tačiau kitų – neturėti jokio poveikio. Kadangi taip yra, glioblastomos gydymas paprastai būna pagrįstas ne viena, o net keliomis metodikomis.
Prognozės
Standartiškai gydomi suaugusieji, kuriems diagnozuota IDH laukinio tipo glioblastoma, vidutiniškai išgyvena maždaug 11–15 mėnesių.
Tam tikri veiksniai, tarkim, jaunyvas amžius (mažiau nei 50 metų), beveik visiškas naviko pašalinimas chirurginiu būdu ar kt., gali lemti ir optimistiškesnes prognozes.
Statistika
Glioblastomos sudaro apie 15 proc. visų diagnozuojamų pirminių galvos smegenų navikų. Vyrams glioblastomos nustatomos šiek tiek dažniau nei moterims. IDH mutacijos glioblastomos sudaro maždaug 10 proc. visų diagnozuojamų glioblastomų.
Amžius – kaip veiksnys
Amžiaus, kurio sulaukus diagnozuojama glioblastoma, vidurkis – 64-eri metai. Su amžiumi šio tipo vėžio rizika didėja. IDH mutacijos glioblastomos gali pasireikšti ir gerokai jaunesniems asmenims. Šiuo atveju amžiaus vidurkis – 48-eri metai. Vaikų smegenis glioblastomos pažeidžia ypač retai.
Riziką keliantys veiksniai
Labai nedidelis procentas glioblastomų yra paveldimos kartu su tokiais sindromais kaip Turcot, Li-Fraumeni, taip pat I tipo neurofibromatozė. Daugelis glioblastomų pasireiškimo atvejų priskiriami atsitiktiniams, t. y. neturintiems jokių genetinio paveldimumo požymių. Vienintelis patvirtintas rizikos veiksniams priskiriamas reiškinys – jonizuojamoji spinduliuotė, nukreipta į galvos ir kaklo sritis. Visi atlikti tyrimai, kurių tikslas – išaiškinti, kokie aplinkos arba genetiniai veiksniai gali lemti glioblastomos pasireiškimą, kol kas neduoda rezultatų, leidžiančių daryti vienareikšmiškas išvadas. Kad ir kaip būtų, mažesnės rizikos grupei linkstama priskirti individus, kada nors patyrusius alerginių reakcijų.
Genetinis profilis
Paprastai diagnozuojamos kurios nors vienos iš dviejų pirmiau minėtų rūšių glioblastomos – IDH laukinio tipo arba IDH mutacijos. Retai, bet pasitaiko ir dar viena rūšis – NOS (angl. – not otherwise specified) glioblastoma (tai atvejis, kai IDH geno statuso nustatyti nepavyksta).