Moteriai navikas buvo diagnozuotas dar 2013 m. Ž. Friskė išnaudojo visas įmanomas galimybes pasveikti. Ji gydėsi geriausiose klinikose Vokietijoje, JAV ir Kinijoje. Atlikėjos gerbėjai Rusijoje surinko 68 mln. rublių (1,09 mln. eurų) jos gydymui. Šių pinigų net buvo per daug, todėl likusi dalis buvo skirta sergančių vaikų gydymui. Tačiau neoperuojamas galvos auglys (glioblastoma) pasirodė stipresnis. Ž. Friskei liepos mėnesį turėjo sueiti 41 metai. Be motinos liko jos dvejų metų sūnus.
Su kuo įmanoma supainioti simptomus
Smegenų vėžys – reta liga, ji sudaro apie 2 proc. visų piktybinių auglių, didžiausia bėda ta, kad šis vėžys apie 75 proc. atvejų būna labai piktas. Tai vadinamieji ketvirto lygio piktybiškumo augliai, kurie turi savybę įaugti į smegenis, todėl juos pašalinti labai sudėtinga nepažeidžiant pačių smegenų.
Pasak Nacionalinio vėžio instituto Onkologinės radioterapijos skyriaus vadovo dr. Arvydo Burneckio, smegenų vėžys yra vienas iš piktesnių vėžio formų. Labai dažnai, apie 40 proc., jis pasireiškia kaip kitų vėžių metastazės, antrą vietą pagal dažnį (apie 30 proc.) pirminiai smegenų navikai, dažniausiai vadinamoji glioblastoma.
„Šių navikų simptomai – labai įvairūs. Gali atsirasti pykinimas, vėmimas, žmogų pradeda mėtyti į šonus, gali atsirasti kalbos sutrikimai, panašūs į insultinę būklę: atsiranda požymiai, labiau susiję su kalbos, eisenos sutrikimais, galvos skausmais, pykinimu. Prasidėti jie gali labai staiga, kaip insultas: nusilpsta ar nutirpsta viena ranka, koja ar žmogus negali ištarti žodžio. Šie simptomai priklauso nuo naviko lokalizacijos. Vienas pacientas pasakojo: dar vakar vairavau automobilį, o šiandien paralyžiavo vieną pusę. Taigi viskas labai individualu. Kita vertus, simptomai gali vystytis ir iš lėto. Labai sunku nurodyti simptomus, iš kurių būtų galima pasakyti, kad vystosi smegenų auglys.
Bet kuriuo atveju, atsiradus tokiems simptomams atliekama kompiuterinė tomografija arba magnetinis rezonansas. Patyręs gydytojas privalo neatmesti tokios diagnozės, ypač jeigu žmogus yra sirgęs kokia nors onkologine liga, pavyzdžiui, krūties vėžiu. Tačiau panikuoti dėl kiekvieno galvos skausmo ir kas mėnesį tirtis taip pat nereikia. Svarbiausia, nenumoti ranka net į menkiausius sveikatos pokyčius, nesuversti visos kaltės aplinkybėms“, - įspėjo medikas.
Beje, smegenų navikai gali pasireikšti tik elgesio pokyčiais, tačiau tai galima suversti ant bet ko – naujo darbo, nuovargio, streso, oro. Pagrindinis bet kokio vėžio simptomas – lėtinis nuovargis, nelabai norisi valgyti, nesinori mėsos. Tačiau kas šiais laikais jaučiasi nepavargęs?
Išgyventi keletą metų su smegenų augliu – didelė sėkmė
Jeigu naviką įmanoma operuoti, jis visada pirmiausiai operuojamas. Tuomet sprendžiama, kaip gydyti toliau. Dažnai tuomet taikomas spindulinis arba kombinuotas chemoterapinis ir spindulinis gydymas.
„Yra žmonių, kurie bijo radiacijos ir atsisako tolesnio gydymo, nes tuo metu jaučiasi gerai, atsistato sutrikusios jų funkcijos – judesiai, kalba. Tačiau žmonės turi žinoti, kad ši liga neprognozuojama, todėl visais atvejais taikomas standartinis gydymas, kaip mes sakome, pagal protokolus, t. y. daroma, viskas, kas įmanomas, kad būtų užkirstas kelias ligos plitimui. Deja, rezultato visais atvejais prognozuoti neįmanoma“, - pasakojo A. Burneckis.
Pašnekovo teigimu, išgyventi beveik dvejus metus, kaip tai pavyko rusų dainininkei, su tokia diagnoze yra pakankamai didelė sėkmė. Paprastai išgyvenama 9-10 mėnesių. Kita vertus, medikas turėjęs pacientų, kuriems po gydymo liga neatsinaujino 3-5 metus. Pasak statistikos, dėl kai kurių smegenų auglių metus išgyvena vos 30 proc. pacientų. Lietuvoje per metus ši liga diagnozuojama apie 300 žmonių. A. Burneckio skyriuje kasmet gydoma apie 16-17 tokių pacientų, dar apie 20 jų gydosi ambulatoriškai. Su amžiumi šio vėžio rūšis nesusijusi, gali būti diagnozuota tiek jauniems, tiek pagyvenusiems.
Kai kuriais statistiniais duomenimis, vidutinė pacientų, sergančių smegenų navikais, išgyvenimo trukmė siekia vienerius metus, t. y. 50 proc. pacientų gyvena 12 mėnesių. Likę arba miršta anksčiau, arba išgyvena ilgiau. Profilaktinių priemonių nuo šios ligos nėra. Pradinėse stadijose auglys gali vystytis be jokių simptomų, o jam progresuojant atsiranda minėti simptomai.
Kaip vystosi smegenų auglys
Kadangi auglys atsiranda smegenyse, o jos yra uždaroje kaukolėje, kurioje nėra vietos plėstis, auglys, augdamas ima spausti smegenis arba perauga į jas. Dėl to trinka įvairios funkcijos – žmogus gali būti paralyžiuotas, priblėsta sąmonė ir pan. Jei pavyksta pašalinti auglį, kol jis dar neįaugęs į smegenis, šios funkcijos atsistato. Priešingu atveju ką nors pakeisti yra sunku. Beje, pastaruoju metu daug tyrinėjama, kaip auglio keliami simptomai lemia žmogaus gyvenimo kokybę. Nagrinėjami ne tik objektyvūs dalykai, pavyzdžiui, žmogus nepaeina, bet taip pat aiškinamasi, kaip žmogus jaučiasi subjektyviai. Žmonės į ligos simptomus reaguoja skirtingai. Vieni prie savo apribotų pajėgumų prisitaiko, o kiti reaguoja labai skausmingai. Taip pat tyrinėjama, kaip žmogaus savijautą veikia jo asmenybė. Tai svarbu, nes žinant žmogaus asmenybės tipą galima nuspėti, kaip jis reaguos į tam tikrus sutrikimus ir iš anksto taikyti prevenciją (pavyzdžiui, psichoterapiją).
Kaip DELFI pasakojo LSMU Neurochirurgijos klinikos mokslininkas Adomas Bunevičius, taip pat ieškoma vadinamųjų biomarkerių, žymenų, kurie padėtų numatyti ligos išeitis. Tai labai svarbu, nes tuomet galima pasakyti žmogui, ko jis gali tikėtis po operacijos. Su kitų ligų pacientais, pavyzdžiui, sergančiais lėtinėmis širdies ligomis, atlikti tyrimai rodo, kad jų ligos eigai ir išgyvenamumui labai svarbus skydliaukės hormonas trijodotironinas. Mat stresas ligos metu pakeičia skydliaukės hormonų balansą ir išsivysto žemos trijodotironino koncentracijos sindromas. Nustatyta, kad šį sindromą turintys ligoniai greičiau ir dažniau miršta.
Buvo tyrinėta šio hormono koncentracija tarp smegenų auglius turinčių pacientų. Žmonės, kurių kraujyje rasta mažai trijodotironino, po operacijos buvo labiau priklausomi nuo kitų, jie buvo liūdnesni, t. y. turėjo depresijos simptomų. Kita vertus, tai gera žinia, nes šią būklę galima gydyti skiriant žmonėms šį hormoną.
Toliau bus tyrinėjama, kokie genetiniai veiksniai lemia, kad vieniems pacientams sutrinka trijodotironino gamyba, o kitiems – ne.
„Šiandien vis labiau artėjama prie personalizuotos medicinos, kai pagal žmogaus genetinius markerius bandomą nuspėti ligos eigą bei gydyti tikėtiną sutrikimą dar prieš jam atsirandant“, - svarstė A. Bunevičius.