Kadangi vakar – vasario 9 – laikoma Tarptautine epilepsijos diena, o šiandien Europos Parlamente vyks paroda, kurios metu bus pristatomos sergančių žmonių iš viso pasaulio istorijos, DELFI kalbasi su medicinos mokslų daktare, Vilniaus Santariškių klinikų Epilepsijos centro vadove Rūta Mameniškiene.
– Pirmiausiai, ar galite supažindinti su epilepsija? Kaip ji pasireiškia, kokie pagrindiniai simptomai ir ar visiškai aišku, kas sukelia šią ligą?
– Epilepsija – tai galvos smegenų liga, atitinkanti bent vieną iš paminėtų sąlygų: mažiausiai du neprovokuoti (ar refleksiniai) priepuoliai, kai laiko tarpas tarp jų yra daugiau nei 24 val. Vienas neprovokuotas (ar refleksinis) priepuolis, kai pakartotinių priepuolių tikimybė per ateinančius 10 metų yra tokia pat, kaip po 2 neprovokuotų priepuolių (mažiausiai 60%). Arba tiesiog epilepsijos sindromo diagnozė.
Epilepsija laikoma atsitraukusia pacientams, kurie turėjo nuo amžiaus priklausomą epilepsijos sindromą ir šiuo metu yra vyresni, nei pasireiškimo amžius, taip pat tiems, kuriems priepuoliai nesikartoja mažiausiai 10 metų, iš kurių mažiausiai 5 pastaruosius metus pacientas nevartoja vaistų nuo epilepsijos.
Epilepsijos priepuolis – tai trumpalaikiai simptomai ar požymiai, pasireiškiantys dėl nenormalaus perdėto ar sinchroniško galvos smegenų neuronų aktyvumo. Požymiai ar simptomai gali būti labai įvairūs ir skirtingi – tirpimai, nejautra, dilgčiojimas, trūkčiojimas, čepsėjimas ar rijimas, kai žmogus pats to nejaučia ir neprisimena, „užsisvajojimai“, staigus kritimas su kūno įsitempimu, vėlesniais viso kūno trūkčiojimais, liežuvio prikandimu, pasišlapinimu. Svarbu tai, kad tam pačiam žmogui priepuoliai pasireiškia tais pačiais simptomais ar požymiais.
Epilepsiją sukelia labai įvairios priežastys: genetinės, gimimo traumos, vystymosi sutrikimai, galvos smegenų uždegimai, traumos, augliai, kraujotakos sutrikimai. Daliai pacientų priežasties nustatyti taip ir nepavyksta.
– Koks yra epilepsijos gydymas?
– Pagrindinis gydymas yra vaistai nuo epilepsijos. Padeda daugiau nei dviems trečdaliams pacientų. Deja, 20–30 proc. žmonių priepuoliai kartojasi net išmėginus gydymą visais šiandien galimais vaistais ir jų deriniais. Tuomet ieškoma kitų gydymo metodų – dalis gydomi specialiomis dietomis, daliai efektyvus chirurginis gydymas, kitiems taikoma klajoklio nervo stimuliacija.
– Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė išplatintame pranešime tvirtina, kad „atskirtis nuo visuomenės yra viena opiausių epilepsija sergančiųjų problemų, kurią būtina spręsti“. Ar sutinkate su šia pozicija ir kaip, Jūsų manymu, tai būtų galima išspręsti?
Pastaraisiais metais Tarptautinė Lyga prieš Epilepsiją ir Tarptautinis Epilepsijos Biuras skiria labai daug dėmesio ir pastangų visuomenės švietimui ir finansinės paramos epilepsijos tyrimams ieškojimui.
– Su kokiomis dar problemomis susiduria sergantieji epilepsija?
– Šie žmonės nepriimami į darbą, o įvykus epilepsijos priepuoliui, reikalaujama išeiti iš darbo. Pavyzdžių daug ir jie tokie patys arba labai panašūs: šiandienos pacientė – jauna moteris atleista iš darbo „savo noru“ jau trečią kartą. Dirbo virėja, indų plovėja, vaikų darželyje kiemsarge. Iš visų darbų atleista „savo pačios prašymu“ darbdaviui reikalaujant parašyti prašymą po įvykusio priepuolio darbe. Invalidumo moteris taip pat negauna, kadangi priepuoliai kartojasi retai. Turi du mažamečius vaikus, nori ir gali dirbti. Vertinant darbo salygas – visur dirbti kontraindikacijų nėra (virėja – jei nedirba prie atviros ugnies), tačiau....Ką pasiūlyti šiai jaunai moteriai?
– D. Mikutienė taip pat teigė, kad Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės nedraudžia epilepsija sergančiųjų nuo nelaimingų atsitikimų laikydamos, kad nelaimingi atsitikimai, įvykę epilepsijos priepuolio metu, nėra draudiminis įvykis.
– Manau, kad tai – dar viena diskriminacija. Kitose šalyse draudiminė sistema sutvarkyta geriau. Net įrodyta, kad epilepsija sergantieji turi daugiau nuotaikos sutrikimų – jie dažniau patiria depresijos ir nerimo simptomus. Taip yra ir dėl pačios ligos ir dėl diskriminacijos taip pat.
– Kokia priežiūra reikalinga sergantiesiems epilepsija? Koks artimųjų vaidmuo?
– Įvykus epilepsijos priepuoliui artimasis turi suteikti pagalbą. Pirmiausiai patarčiau pasistengti išlikti ramiam – ligoniui priepuolio metu neskauda, priepuolis beveik visada pasibaigia per dvi–tris minutes. Jei vyksta traukuliai, reikėtų paversti ant šono, atpalaiduoti apykaklę, pakišti minkštą daiktą (galima savo drabužį ar net rankas) po galva ir stebėti. Kartu – ir laiką. Jei traukuliai užsitęsia ilgiau nei 5 minutes arba vėl kartojasi neatgavus sąmonės – kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Artimieji turėtų namuose turėti vaistų pirmajai pagalbai (rektalinių diazepamo žvakučių), kurias galėtų naudoti priepuolio metu. Jeigu priepuoliai kartojasi dažnai (būna – net kelis šimtus per dieną) – reikalinga nuolatinė priežiūra. Tuomet artimieji susiduria su didelėmis problemomis.Galėtume imti Jungtinės Karalystės pavyzdį, kai sergantiesiems sunkiomis ligomis valstybė skiria priežiūrą, kad artimieji galėtų dirbti.
– O kiek Lietuvoje yra sergančiųjų epilepsija? Ar šis skaičius kinta?
– Pasaulyje serga ~65 milijonai, Lietuvoje – apie 27 tūkstančiai. Kadangi dalis pasveiksta ir dalis naujai suserga, skaičius išlieka beveik stabilus. Prognozuojama, kad ilgėjant gyvenimo trukmei, daugėjant pagyvenusių žmonių (o jie turi didesnę tikimybę susirgti epilepsija dėl traumų, insultų, smegenų degeneracinių ligų), epilepsija sergančiųjų padaugės.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!