Realybės sunkumo neįsivaizdavo
Vaikelį ilgai planavusi, sudėtingas dirbtinio apvaisinimo procedūras perėjusi pora devynis mėnesius gyveno džiaugsmingu laukimu – nėštumas klostėsi idealiai. Netgi tada, kai suprato, kad gimdymas Respublikinėje Panevėžio ligoninėje praėjo ne taip, kaip turėjo, kai iš Vilniaus medikų išgirdo, kad kūdikėliui blogai, dar nenutuokė, kad realybė bus daug kartų baisesnė ir sunkesnė, nei jie tuomet galėjo įsivaizduoti.
„Taip susiklostė, kad ir vaikui, ir mums gyvenimas sugriuvo, nes gimė prižiūrint ne tam gydytojui“, – su nuoskauda kalba Marko Jono tėtis Egidijus M.
Berniukui jau pusantrų metukų. Tėvai negali džiaugtis pirmais jo žingsniais nė žodžiais. Sūnelio gyvenimas – ištisa kančia ir nuolatinės kelionės po šalies ligonines. Berniukas nevaikšto, nesėdi, nekalba, jis nemato, vaiką kankina epilepsijos priepuoliai ir daugybė kitų sveikatos sutrikimų.
Iš esmės vegetacinės būklės likusio mažylio tėvai įsitikinę: jų pirmagimis pasaulį būtų išvydęs sveikas, jei Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mamai cezario pjūvio operacija būtų atlikta bent pora valandų anksčiau.
Medikų veidai pasikeitė
Egidijus M. ir Živilė J. planavo ateitį kaip ir visos jaunos poros: susikurti nuosavą būstą, auginti vaikus. Sužinoję, kad natūraliai pastoti nepavyks, nenuleido rankų – kreipėsi į dirbtinio apvaisinimo specialistus.
„Mes taip džiaugėmės, kai Živilė pastojo“, – pasakoja Egidijus.
Anot jo, nėštumas ėjosi sklandžiai, privalomi tyrimai visuomet rodė, kad vaisiaus būklė gera. Ir pernai, atėjus suplanuotam gimdymo laikui, birželio 21-osios rytą, 7 val., pora atvyko į Respublikinę Panevėžio ligoninę.
Ligoninėje Živilei buvo skirti medicininiai preparatai gimdymo veiklai paskatinti, vaiko būklė sekama registruojant kardiotokogramą.
„Visą dieną tikrai jautėme didelį personalo rūpinimąsi. Ateidavo patikrinti, gerą žodį pasakydavo. Bet vakare pamaina pasikeitė, o tada ir prasidėjo…“ – pamena Egidijus.
Jo teigimu, į palatą pas gimdyvę užsukdavęs medicinos personalas elgėsi šaltai, netgi arogantiškai. Tiesiog apžiūrėdavo ir palikdavo toliau laukti.
Situacija pasikeitė jau gerokai po vidurnakčio.
„Jau po 1 val. vėl atėjo, iš jų veidų pamačiau, kad kažkas ne taip. Pasižvalgė, pasiblaškė ir žmoną iš karto išvežė. Laukiau už durų. Mačiau, kaip viena išbėgo kažką susukusi į pledą. Paaiškino, kad nunešė vaikelį patikrinti“, – drastiškai šeimos gyvenimą pakeitusios nakties įvykius įsiminė Egidijus.
Mamą ramino
Jau vėliau jis sužinojo, kad Živilei buvo atliktas cezario pjūvis, o vaikelis nepasveikino pasaulio garsiu verksmu – gimė suglebęs, nekvėpuojantis, nuolat iš burnos atpilantis žalius vandenis. Iš vaikelio medikai atsiurbė daug tokio pat žalio skysčio. Kūdikis buvo pamėlęs. Pasak Egidijaus, pagal APGAR skalę naujagimis įvertintas vos 2–3 balais iš 10-ies.
„Apie 5 val. sužinojau, kad vaiką išvežė į Santaros klinikas. Pats irgi išlėkiau į Vilnių. Ten medikai iš karto pasakė: vyruti, bus labai blogai, bet negalvojau, kad taip blogai. Mes neįsivaizdavome, kad gali būti taip blogai, kaip yra“, – apie sūnaus kančias Egidijus iki šiol negali ramiai kalbėti.
O tuo metu, po klaikios nakties, Panevėžio ligoninėje vaiką priėmusi medikė atsitūpusi prie lovos po operacijos atsigaunančią mamą ramino: viskas gerai, nesijaudink, vaiką tik išvežė patikrinti į Santaras, po kelių dienų sugrįš.
Klausinėjo, kas įvyko
Santaros klinikose, pasak Egidijaus, medikai patys buvo apstulbę matydami tokios būklės naujagimį.
„Manęs klausinėjo, kas čia įvyko? Sakė, kad per keturiasdešimties metų praktiką nėra matę taip traumuoto kūdikio“, – pasakojo tėtis.
Berniukas buvo gydomas didelėmis antibiotikų dozėmis, jam skirti psicholeptikai, maitintas pro zondą, vėliau pro gastrostomą. Nesant pakankamo čiulpimo reflekso, jam atlikta perkutaninė endoskopinė gastrostomija.
Anot Egidijaus, sostinės medikai neslėpė juodžiausių kūdikio perspektyvų ir drąsino jaunus tėvus nenuleisti rankų, eiti į priekį.
„Mums tai buvo stipri motyvacija ieškoti teisybės, nepalikti visko likimo valiai“, – pripažįsta Egidijus.
Iš Santaros klinikų tėvai su neįgaliu kūdikiu grįžo po trijų mėnesių žinodami, kad jų sūnus niekada nevaikščios, nesėdės, nematys, nekalbės.
Pagalbos reikia ir tėvams
Ir dabar berniuko būklė išlieka ypač sunki ir sudėtinga, o jo diagnozių sąrašas – ilgas ir neįtikėtinai skausmingas: spazminis kvadripleginis cerebrinis paralyžius; mišrūs specifiniai raidos sutrikimai; sunki intranatalinė asfikcija, kita hidrocefalija; mikrocefalija; maistinių medžiagų stoka; anoksinis smegenų pažeidimas; didelis abiejų akių regėjimo sutrikimas; astigmatizmas; epilepsija.
Pusantrų jo gyvenimo metų yra ištisa kelionė po ligonines. Neseniai mama su vaikeliu grįžo iš Kauno klinikų, kur buvo gydomas dėl suintensyvėjusios epilepsijos. Medikai tėvams nesuteikia jokių optimistinių prognozių.
Šitaip per vieną klaikią gimdymo naktį vienu mostu buvo nubrauktos visos jaunos poros svajonės ir planai, pomėgiai ir hobiai.
„Mums ir patiems reikia medikų pagalbos. Živilė jau pusantrų metų be miego, lankėsi pas psichologą. Man buvo prasidėję tokie galvos skausmai, kad galvodavau, mirsiu ar išgyvensiu. Gydytoja konstatavo, jog tie skausmai nervinio pagrindo. Teko gerti raminamuosius“, – pasakojo tėtis.
Specifinė neįgalaus vaiko priežiūra reikalauja ir finansinių išteklių. Kad išlaikytų šeimą, Egidijui tenka važinėti dirbti į užsienį, o vaikeliui pablogėjus, pačiupus lagaminą lėkti atgal.
Klaidingai įvertino kardiotokogramą
Jau maždaug metus šeima ieško, kas atsakingas už tai, kad per visą nėštumą puikiai vystęsis kūdikis gimė suluošintas ir visam gyvenimui prikaustytas prie patalo.
Pirmiausia pora kreipėsi į Respublikinę Panevėžio ligoninę, tačiau, pasak tėčio, ši savo medikų kaltės neįžvelgė. Egidijaus teigimu, su jų šeima nesusisiekė nė pati gimdymą priėmusi medikė.
Tuomet Egidijus ir Živilė, padedami advokato, nusiuntė raštą Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai. Šioji savo ataskaitoje, pateiktoje šių metų rugsėjį, konstatavo, jog „gydytoja akušerė-ginekologė (…) klaidingai įvertino nuo 2019-06-21 23.30 val. fiksuotą patologinę kardiotokogramą ir pavėluotai pakeitė gimdymo taktiką, tuo pažeidė Pacientų teisių ir žalos sveikatos atlyginimo įstatymo 3 str. 1 d. – pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas“.
Egidijus įsitikinęs: laiku atliktas cezario pjūvis būtų galėjęs išgelbėti vaikelį.
„Cezario pjūvį Živilei reikėjo atlikti 23.30 val. Jau tada kardiotokograma rodė, kad kažkas blogai. Jai pjūvis atliktas 1.35 val. Gydytojai pavėlavo 2 val. ir 5 min. Tiek laiko mūsų kūdikėlis duso. Tiesiog nesuvokiama, kur žiūrėjo gydytoja, dirbanti nebe vieną dešimtmetį. Kardiotokogramos buvo daromos gal kas pusę valandos, po kiekviena yra parašas. Ir 23.30 val. yra gydytojos parašas, kad viskas gerai“, – sunkiai žodžius renka Egidijus.
Žalą vertina milijonu
Tokių išvadų sulaukę iš esmės vegetacinės būsenos likusio vaikelio tėvai kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Pirmasis jos posėdis numatytas jau gruodžio 10-ąją.
Komisija įvertins ir patį atvejį, ir Respublikinės Panevėžio ligoninės atsakomybę. Jei bus pripažinta gydymo įstaigos kaltė, bus sprendžiama ir dėl žalos dydžio.
Patys tėvai ją vertina milijonu eurų.
„Nepabuvusieji mūsų vietoje nesupras, kaip mums skaudu kasdien matyti kenčiantį savo vaiką. Tie pinigai nieko nereiškia. Aš žymiai laimingesnis būčiau vargdamas už 400 eurų atlyginimą, bet turėdamas sveiką sūnelį. Milijonas reikalingas tam, kad vaikeliui sukurtume komfortiškesnį gyvenimą: galėtume pasamdyti profesionalią slaugę, išvežti į užsienį reabilitacijos procedūroms“, – kalba tėtis.
Gydytoja: noriu atsiprašyti
Gimdymą priėmusi gydytoja akušerė-ginekologė darbą Respublikinėje Panevėžio ligoninėje paliko šių metų spalį. Medikė „Sekundei“ teigė darbovietę, kuriai atiduoti daugiau nei keturi dešimtmečiai, palikusi dėl šeimą užklupusios nelaimės – sunkiai susižeidus vyrui.
Gydytoja pasakojo prisimenanti gimusį neįgalų vaikelį, tačiau aiškino negalinti atsakyti, kodėl taip įvyko.
„Tą atvejį prisimenu, bet kaip tai įvyko, ar per vėlai, ar laiku buvo atliktas cezario pjūvis, negaliu atsakyti. Sprendimą priėmiau ne aš viena, sprendimus priimam dviese. Man labai gaila šeimos. Noriu jų labai atsiprašyti. Labai išgyvenu dėl jų. Baisiau turbūt nebūna, bet taip kartais atsitinka. Nežinau, kodėl taip nutiko“, – „Sekundei“ kalbėjo šiuo metu kitame mieste dirbanti ginekologė.
Respublikinė Panevėžio ligoninė skandalingo atvejo teigia kol kas nekomentuosianti. Jos atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis tvirtina, jog dar nėra pasibaigęs terminas apskųsti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išvadas.
„Ligoninė turi dar mėnesį. Po mėnesio bus atsakyta į visus klausimus. Kai sueis terminas, tada ir bus viskas aišku“, – kalbėjo V. Riaubiškis.
Pasekmės visai šeimai
Modestas Sriubas
Advokatas
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išvados teigia, kad gydytoja akušerė-ginekologė klaidingai įvertino nuo 23.30 val. fiksuotą patologinę kardiotokogramą ir pavėluotai pakeitė gimdymo taktiką. Vadinasi, ligoninės gydytoja netinkamai interpretavo gimdyvei atliekamą KTG, nuo 23.30 val. nevertino jos kaip patologinės, dėl ko sprendimas gimdymą užbaigti cezario pjūvio operacija buvo priimtas ypač pavėluotai, tik 1.35 val. Dėl to kilo sunkios pasekmės vaiko sveikatai.
Kitas mūsų žingsnis yra kreipimasis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.
Šeima neturi tiek lėšų, kad neįgaliam vaikui galėtų užtikrinti visavertę reikalingą priežiūrą. Pasunkėjusi mamos ne tik fizinė, bet ir psichologinė būklė. Įsivaizduokite, jai vienai tenka 24 val. per parą rūpintis vaiku, nes tėtis vienas turi uždirbti šeimos poreikiams. Reikia pripažinti, kad auginant tokios būklės vaikelį reikalingos nemažos lėšos. Tėtis vienintelis uždirba pinigus, o mamos darbas – vaiko priežiūra. Ligoninėje tokį pacientą prižiūrėtų slaugytojos, kurios keistųsi, o čia vienas žmogus lieka ištisas 24 val.
Iš Respublikinės Panevėžio ligoninės pusės nėra jokios pagalbos, nevyksta komunikacija su tėvais. Jos požiūris kol kas labai abejingas.