Kaip anksčiau DELFI apie ligoninių pertvarką aiškino A. Veryga, vienas iš tikslų, kodėl siekiama sutvarkyti sveikatos priežiūros tinklą, yra netolygumai kalbant apie paslaugų kokybę.
Sveikatos apsaugos ministerija surinko duomenis apie mirštamumo (letalumo) rodiklius patekus į ligonines dėl miokardo infarkto.
„Pamatėme, kad yra įstaigų, kur, jeigu pateko ten su miokardo infarktu, visi ir numirė. Ir yra įstaigų, kur tik 7,4 proc. pacientų miršta patekę su miokardo infarktu“, – praeitą savaitę sakė A. Veryga.
Sveikatos apsaugos ministerija pateikė 54 viešųjų gydymo įstaigų sąrašus, kuriuose – daugiausiai ir mažiausiai mirusių pacientų nuo ūmaus miokardo infarkto ir išeminio insulto per 30 dienų po hospitalizacijos pradžios.
Higienos institutas įspėja, kad lentelėje pateikiami suskaičiuoti grubūs mirštamumo ligoninėse rodikliai, nes standartizuoti rodikliai yra netikri ir iškreiptų situaciją
DELFI pateikia sąrašą įstaigų, kuriose pacientų nuo ūmaus miokardo infarkto mirė santykiniai daugiausiai.
Kai kuriose įstaigose nuo ūmaus miokardo infarkto pacientai miršta 100 proc., tačiau dalyje jų hospitalizuoti vos keli pacientai. DELFI pateikia sąrašą įstaigų, kuriose dėl ūmaus miokardo infarkto buvo paguldyti 5 ir daugiau pacientų, o mirštamumas procentas didesnis nei 41.
Įstaigas, kuriose hospitalizuotų pacientų nuo miokardo infarkto mirė mažiausiai, DELFI pateikia tas, kuriose buvo paguldyta daugiau nei 100 pacientų, o mirštamumas – mažiau nei 23 proc.
Pilną gydymo įstaigų sąrašą rasite teksto pabaigoje.
DELFI susisiekė su Kretingos ligoninės vyriausiąja gydytoja Ilona Volskiene. Ji sako, kad pateikti skaičiai „nėra kalbantys apie kokybę“ ir nėra korektiški.
„Pasikėlėme, pasižiūrėjome kiekvieną istoriją ir tie atvejai yra tokie, kad pacientai (į Kretingos ligoninę – DELFI) atvyko kardiogeniniame šoke. Tokie pacientai yra netransportabilūs, juos reikia „išvesti iš šoko“ ir, jei pavyksta „išvesti iš šoko“, tada jie visada yra aptariami su Jūrininkų ligoninės tretinio lygmens specialistais pagal klasterį. Jei yra galimybė, pacientai visada išvežami, tačiau yra tokių atvejų, kai yra ir amžius, ir gretutinė sunki patologija daro įtaką, kad jau nieko nebegalėtų padaryti ir tretiniame lygmenyje, – sakė I. Volskienė.
– Viskas tikrai buvo atlikta pagal klasterį, pagal Sveikatos apsaugos reikalavimus. Yra pacientas ir klinikinėje mirtyje atvežtas, kur jau tikrai niekuo padėti negalime. O amžius – 75 iki 91 metų.“
Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja sako, kad laukia ministro konkrečių sprendimų dėl ligoninių pertvarkos.
„Kol kas nėra aiškūs kriterijai, bet aš tikiu, kad bus atsižvelgiama į kiekvieną ligoninę, kiekvieną rajoną atskirai. Turime specialistus, įranga ir tą įstaiga daro. Tikiuosi, kad tie kriterijai bus labai aiškūs, – sako medikė.
– Šiaip, manau, jei tiek ligoninių bus uždaryta, pacientams prieinamumas, jei apie kokybę visada kalbam, kur tikrai yra diskusijos, nes tikrai visos ligoninės turi ir įrangą, ir specialistus tuos pačius mokslus baigusius. Aš tikrai negalvočiau, kad rajonuose yra kokie nors prastesni specialistai. Dažnai tie specialistai dirba ir antriniame, ir tretiniame lygiuose rajoninėse ligoninėse.“
Su DELFI susisiekė Radviliškio ligoninės direktoriaus pavaduotoja Kristina Vyšniauskienė.
„Per 2017 metus yra Radviliškio ligoninėje įvykusios dvi mirtys nuo miokardo infarkto, tai įvyko Reanimacijos skyriuje ir tai buvo labai sunkios būklės pacientai, kai kurių pervežimas buvo negalimas, buvo konstatuota biologinė mirtis, – komentavo K. Vyšniauskienė.
– Higienos instituto čia tie duomenys, tai gali būti, kad rajone mirusiųjų tiek galėjo būti, bet nebūtinai Radviliškio ligoninėje, galėjo ir Šiaulių ligoninėje.“
Taip pat pateikiame ir sąrašą įstaigų, kuriose mirštamumas nuo išeminio insulto vienas didžiausių: buvo paguldyti 5 ir daugiau pacientų, o mirštamumas procentas didesnis nei 40.
Įstaigas, kuriose hospitalizuotų pacientų nuo išeminio insulto mirė mažiausiai, DELFI pateikia tas, kuriose buvo paguldyta daugiau nei 100 pacientų, o mirštamumas – mažiau nei 22 proc.
Susisiekus su Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Marija Suchocka ir pristačius duomenis, ši labai nustebo.
„Kažką ne taip jūs surinkot. Visi, kuriuos ištinka insultas, patenka į Lazdynų ligoninę (Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę – DELFI) ir ten yra gydomi. Paskui yra siunčiami reabilitacijai. Jeigu tie, kurie neatitinka jokiai reabilitacijai, jie siunčiami į slaugos ligoninę. O pas mus tokių šviežių su insultu niekada mes negydome, o siunčiame į Lazdynų ligoninę. Mes ūmių insultų negydome“, – komentavo M. Suchocka.
Šalčininkų ligoninės atstovės nuogąstavimus paneigė Higienos instituto Sveikatos informacijos cento vadovas Romualdas Gurevičius.
„Ši informacija yra paimta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos Sveidra, kuri rašo, kad 5 ligoniai gulėjo Šalčininkų ligoninėje. Jie mirė ar ne, buvo kitur sužinota. Pagrindinis faktas yra tas, kad, mūsų specialistė tikrino, ten tikrai pacientai (dėl išeminio insulto – DELFI) gulėjo“, – sakė R. Gurevičius.
Higienos institutas atkreipia dėmesį, kad teikiamoje informacijoje yra pateikiamos gydymo įstaigos, kuriose pacientas buvo hospitalizuotas aktyviam gydymui ir kuriam buvo suteikta būtinoji pagalba. Nėra vertinama, jog tęsiant gydymą, pacientas galėjo būti perkeltas į kitą gydymo įstaigą. Nustatant mirties faktą ir mirties datą per 30 dienų nuo hospitalizacijos pradžios, buvo remtasi privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ teikiamais duomenimis, kuriuose yra nurodoma asmens mirties data.
„Lentelėje pateikiami suskaičiuoti grubūs mirštamumo ligoninėse rodikliai, nes standartizuoti rodikliai yra netikri ir iškreiptų situaciją. Be to, skaičiuoti standartizuotą rodiklį kiekvienoje ligoninėje nėra prasminga, nes daugumoje ligoninių yra maži atvejų skaičiai, pvz., Marijampolės ligoninėje iš 45 hospitalizuotų ligonių mirė 15, – sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas R. Gurevičius.
– Taip pat reikėtų atsargiai vertinti tas ligonines, kuriose yra ypač mažai (1–5) atvejų. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. OECD) pateikiami rodikliai yra standartizuoti taikant tiesioginės standartizacijos metodą (OECD 2010 m. standartinė populiacija), nes norima suvienodinti skirtingą amžiaus struktūrą tarp lyginamų šalių. Rodiklis skaičiuojamas 45 metų ir vyresniems žmonėms. Į tai atsižvelgdami ir teikiame atitinkamos amžiaus grupės rodiklius.“
Taip pat Higienos institutas pabrėžia, kad jis negali komentuoti mirštamumo ligoninėse galimų priežasčių, kodėl kiekvienoje konkrečioje ligoninėje yra būtent toks mirštamumas, nes jis tokios informacijos neturi.
Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateikiami rodikliai yar standartizuoti taikant tiesioginės standartizacijos metodą, nes norima suvienodinti skirtingą amžiaus struktūrą tarp lyginamųjų šalių. Kadangi rodiklis yra skaičiuojamas 45 ir vyresniems pacientams, teikiamoje informacijoje yra nurodyti atitinkamos amžiaus grupės rodikliai.
