„Vyriausybės parengtose energijos taupymo rekomendacijose numatoma, kad per ateinančius dvejus metus viešojo sektoriaus įstaigos galėtų sutaupyti iki 20 proc. komunalinių ir energetinių išteklių. Gydymo įstaigoms, atsižvelgiant į jų specifiką, tokie griežti reikalavimai nekeliami, tačiau dalis jų savanoriškai jungiasi prie taupaus išteklių naudojimo. Energetinio karo akivaizdoje itin išryškėjo skirtumai tarp ligoninių, kurios investavo į ilgalaikius sprendimus, ir tų, kurios to nedarė“, – sako SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Kaip teigia Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Zigmas Juzumas, taupyti jie pradėjo prieš prasidedant energijos kainų kilimui: „Pagal galimybes apšiltinome pastatus, pakeitėme langus bei kaitrines lempas kabinetuose, koridoriuose šviestuvus keitėme į LED. Dabar elektrą taupome, vadovaudamiesi Vyriausybės nurodymais. Taip pat išjungėme išorinį pastatų apšvietimą, palikdami tik tiek, kad netrukdytų darbui nakties metu ir darbuotojų saugumui. Apšvietimas išjungtas koridoriuose bei visose nenaudojamose patalpose ir kabinetuose, kuriuose nevyksta jokios procedūros.“
Kaip teigia Z. Juzumas, šios taupymo priemonės ligoninei atnešė teigiamų pokyčių: „Elektros taupymo efektas akivaizdus: rugsėjį už elektrą sumokėta apie 50 tūkst. eurų mažiau nei rugpjūtį.“
Taupymo planais dalinasi ir Nacionalinio vėžio instituto vadovas dr. Ernestas Janulionis: „Šildymo sezono metu, nepažeidžiant nustatytų higienos normų, patalpose, kuriose dirba darbuotojai, temperatūra bus sumažinta 1–2 laipsniais. Žinoma, išskyrus reanimaciją ir operacines. Karšto vandens temperatūrą planuojama sumažinti nuo 70 iki 55 laipsnių. Nacionalinio vėžio instituto pastatų lauko bei patalpų apšvietimą taip pat numatoma sumažinti arba išjungti. Labai svarbu kalbėtis apie tai ir su darbuotojais, tad skatiname kiekvieną sąmoningai taupyti energetinius resursus“.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės direktorė valdymui ir infrastruktūrai dr. Helga Marija Kauzonė sako, kad naujiems iššūkiams mažinant išlaidas ligoninė yra pasirengusi: „Šilainių padalinyje laiku pastatėme saulės elektrinę, o šiuo metu pagrindiniuose ligoninės infrastruktūros objektuose modernizuojami šilumos mazgai, be to pagrindiniam medicininio deguonies tiekimui naudojamas 7 kubinių metrų talpos rezervuaras, nenaudojantis elektros. Taip pat ligoninės Šilainių padalinio maitinimo skyriuje nusprendėme pakeisti nusidėvėjusią ir neekonomišką virtuvės šaldymo įrangą į energetiškai naudingesnę.“
Anot dr. H. M. Kauzonės, šiuo metu ligoninėje pagal šiuolaikinius energijos taupymo reikalavimus statomas naujas Ortopedijos ir traumatologijos korpusas, į kurį iš energetiškai nuostolingų pasenusios infrastruktūros bus perkeltos sveikatos priežiūros paslaugos.
„Taupymas ligonines skatina imtis kūrybiškų, ilgalaikių ir šiuo metu labai reikalingų priemonių, o svarbiausia, kad nuo to nenukenčia pacientai. Ministerija pateikė bendrąsias rekomendacijas gydymo įstaigoms, tačiau vieno taupymo modelio nėra, nes pastatai, patalpos ir teikiamos paslaugos yra skirtingos, tad kiekviena įstaiga pati atsakingai renkasi veiksmingiausius taupymo būdus“, – sako SAM kanclerė J. Grebenkovienė.
SAM yra pavaldžios Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Rokiškio psichiatrijos ligoninė, Nacionalinis kraujo centras, Vilniaus gimdymo namai, Palangos reabilitacijos ligoninė, Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos Gintaras“, Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė, Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė.