Šiuo klausimu Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos prezidentas Vygantas Sudaris ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.
Nemano, kad pacientams paslaugos taps prieinamesnės
Pasak V. Sudario, nerimas dėl reformos buvo jau nuo pat pradžių, o į klausimus, keltus medikų, atsakymų dažnai nebūdavo, tad bendruomenė nežino, koks bus galutinis reformos rezultatas.
„Aš manau, kad galima pagerinti sveikatos priežiūrą nedarant tokių drastiškų dalykų, kurie visiškai išbalansuoja sistemą ir sukelia chaosą, nestabilumą. Nemanau, kad paslaugų teikime kažkas pasikeis pacientams, pacientai palikti su gražiomis frazėmis“, – kalbėjo V. Sudaris.
Pašnekovo teigimu, regioninėse ligoninėse liks tik tiek paslaugų, kiek jų leis ministerija, o dienos chirurgijos rajonuose gali išvis nelikti. Mat neseniai ministerija nustatė skaičius, kiek reikia atlikti operacijų, kad skyriai ligoninėje galėtų likti.
„Turiu pavyzdį – Pakruojis. Metus laukiame, kada bus leidžiama atlikti kai kurias dienos chirurgijos operacijas, ir man aiškiai pasakoma: nieko jūs čia neturėsit, nes jų per daug atliekama visur“, – pasakojo V. Sudaris.
„Galėčiau papasakoti daugiau stebinančių dalykų, kurių galbūt nesimato Vilniuje sėdint“
Laidoje dalyvavusi J. Sejonienė sakė, kad nieko drastiško reformoje nemato, o rodikliai, kuriais remiamasi atliekant pertvarkas, stebimi jau ne vienerius metus.
„Sujungimas, bendradarbiavimo sutartys, antro lygio specialistų paslaugų ir šeimos medicinos, bent jau administracine prasme tai yra racionalu. Jei padarome iš kelių įstaigų vieną, bent jau administraciniai resursai turėtų sumažėti. Ar dėl to pagerės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas pacientams – nesu įsitikinusi“, – sakė J. Sejonienė ir pridūrė, kad ją nustebino faktas, jog Pakruojyje negalima atlikti operacijų.
Tačiau V. Sudaris tokio argumento nepriima – pasak jo, įstaigos nėra tokios didelės, kad reikėtų mažinti administracinius kaštus, be to, iš tokio mažinimo pačiam pacientui nebus jokios naudos. O dienos chirurgija yra stabdoma kone dirbtinai.
„Aš negaliu atlikti operacijų, nes man pasako – atsiprašome, bet Lietvoje ir taip per daug operacijų, jas kažkur atlieka koncentruotai. Tie patys žmonės, kurie važinėja į kitas įstaigas, galėtų operuotis čia, vietoje. Bet aš šito daryti negaliu. Tokie yra mano faktai, jei gerbiamą Jurgitą tai stebina, aš galėčiau papasakoti ir daugiau stebinančių dalykų, kurių galbūt nesimato ten, Vilniuje sėdint, kas vyksta provincijoje“, – sakė V. Sudaris.
Mediko teigimu, kadangi operacijų neleidžiama atlikti mažesnėse ligoninėse, pacientams reikia važiuoti į kitus miestus, pavyzdžiui, iš Pakruojo į Panevėžį, ir ten laukti eilėje. Kitas V. Sudario pavyzdys – Visaginas, kuriame neleidžiama atlikti jokių traumatologijos paslaugų, o Biržuose negalima protezuoti sąnarių.
Jauniems medikams rajonai tampa dar nepatrauklesni
J. Sejonienės teigimu, paslaugų skaičius turi pasiekti tam tikras ribas, kad įstaigai apsimokėtų jas teikti, ir nereikėtų prašyti dotacijų iš savivaldybių, o darbuotojams būtų patrauklu dirbti. Be to, pasak Seimo narės, ligoninėms ir pačioms reikėtų pagalvoti apie vadybą, nes ji pirmiausia ateina iš ligoninių administracijų.
„Mano gimtuose Kėdainiuose irgi teko uždaryti akušerijos stacionarą, nes paslaugų ten per metus būdavo apie 200, kai kuriais metais ir tiek nebūdavo. Tai įsivaizduokite, kad tokį skyrių reikia išlaikyti, o gimdymų yra tik keli per savaitę. […] Suprantama, kad mediko kvalifikacija priklauso nuo to, kiek jis praktikuojasi“, – sakė J. Sejonienė.
V. Sudario teigimu, savo ligoninėje jis pats uždarė akušerijos skyrių jau prieš daugelį metų, dar neprasidėjus reformoms.
„Apie vadybą galiu trumpai atsakyti – labai visi nori jos, visi rėkia. Bet buvo tokia vadybos draugija, baigėme tuos mokslus, ir kas dabar – mokėmės, bet atsirado kadencijos, vadybininkai pradėjo kristi. Po to buvo apribotas kadencijų skaičius. Dabar vadovu gali būti bet kas, nuo autobusų parko vairuotojo, iki veterinaro“, – kalbėjo V. Sudaris.
Pakruojo ligoninės vadovo teigimu, gydytojai rezidentai, dirbantys šioje ligoninėje, sako, kad kai ateitis dėl darbo Lietuvoje tokia neaiški, jie geriau rinksis darbą užsienyje. Juo labiau jaunieji medikai nenori važiuoti dirbti į rajonus, nes ten ligoninių ateitis itin neaiški, o didžiausios lėšos skiriamos didžiųjų miestų įstaigoms.
J. Sejonienė sako, kad rajonai žino, į kokias pinigų sumas gali pretenduoti, o nuo to priklauso, kokie pokyčiai bus padaryti. Visgi Seimo narė pripažįsta, kad reformą reikėtų vykdyti po truputį, ir po kiekvieno etapo stebėti, kas pasiteisina, o kas ne.
„Turime rajonų, iš kurių sveikatos priežiūros specialistai išėjo dešimtimis. Bet priežastys yra ne reformoje. Pavyzdžiui, Zarasuose, mano vertinimu, priežastys buvo grynai politinės, pozicija ir opozicija nesikalbėjo. Kalbant apie Raseinius, medikai aiškiai deklaravo, kad jų netenkina ligoninės vadovo konkurso sąlygos, ir jie mano, kad pasirinktas kandidatas net neatitinka reikalavimų. Kitas klausimas, kiek vietiniai politikai linkę bendradarbiauti, kiek susiskaldymo yra. Zarasų pavyzdys pats geriausias, kad iš politinio konflikto nukentės gyventojai“, – sakė J. Sejonienė.
Pasak Seimo narės, reformomis gyventojai dažniausiai visą laiką nebūna patenkinti, tačiau akivaizdu, kad su sveikatos sistema reikia „kažką daryti“.
V. Sudaris tokiai frazei nepritaria.
„Klaidinga sakyti, kad turime kažką daryti – bet ką, nes ką padarysime, tas bus gerai. Ne, taip nebus. Turiu daug patarimų, juos ne kartą esu sakęs. Visų pirma, turime pažiūrėti, ką galime padaryti su vidiniais rezervais. Kokybiškas paslaugas galime suteikti gerindami aparatūrą, keldami medikų kvalifikaciją, to nepakeis nei sujungimai, nei prijungimai. Geriau tuos pinigus investuokime į aparatūrą, į pastatus ir kvalifikaciją.
Antra, vidiniai procesai – kam reikia specialistų konsultacijų, kurias galima apeiti. Pavyzdžiui, kam reikia pirminei reabilitacijai reabilitologo siuntimo, kai užtenka šeimos gydytojo siuntimo. Taip pat kam reikia laikyti perteklinius specialistus rajono ligoninėse, kaip, pavyzdžiui, endoskopuotojus kiaurą parą. Ir taip toliau. Galime daugybę dalykų pagerinti be jokių pinigų“, – sakė V. Sudaris.
Pasak pašnekovo, reforma nesumažins eilių, o atėjus naujai valdžiai vėl bus pradedama kita reforma.
