Panevėžio ligoninė baigia klubo sąnario protezus ir priversta planinių protezavimo operacijų laukiantiems pacientams atsakyti pagalbos arba pasiūlyti pirkti protezą už savus pinigus.
Ligoniai ir apstulbinti, ir pasipiktinę.
Jiems, ilgai laukusiems eilėje nemokamo protezo, siūlymas dar nežinia kiek pakentėti sukandus dantis arba iš savo kišenės kloti už protezą kelis tūkstančius litų atrodo kaip pasityčiojimas.
Ligoninės Ortopedijos skyriaus vedėjas Julius Šileika sako, kad dėl tokio akibrokšto įstaiga niekuo dėta.
Klubo sąnario protezų trūkumą pajuto daugelis šalies ligoninių. Spalį jos nesulaukė naujos protezų siuntos, nes Valstybinė ligonių kasa jų tiesiog nenupirko ir galbūt šiemet jau nebenupirks.
Taip atsitiko, kai Viešųjų pirkimų tarnyba sustabdė Valstybinės ligonių kasos (VLK) organizuojamą protezų pirkimo konkursą. Tarnyba gavo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filialo direktoriaus Gedimino Degučio kreipimąsi, kad dabartinė protezų pirkimo tvarka pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymą.
G.Degučio nuomone, yra ne tik netaupomos valstybės lėšos, bet ir sudaromos sąlygos galimoms korupcijos apraiškoms. Esą ligoninės, veikiausiai ne už ačiū proteguoja tam tikras firmas. Jis siūlo vietoj 11–12 tiekėjų, iš kurių dabar perkami protezai, palikti vieną ar du.
Tokie G.Degučio vieši pareiškimai bei protezų pirkimo konkurso sustabdymas sukėlė tikrą audrą ortopedų bendruomenėje. Lietuvos sąnarių endoprotezuotojų asociacija, vienijanti beveik keturias dešimtis sąnarius endoprotezuojančių gydytojų, kritikuoja G.Degutį.
„Nupirkti vienos ar dviejų rūšių protezus būtų tas pats, kas nupirkti vieną dvi tabletes visiems ligoniams nuo visų ligų“, – vakar „Sekundei“ sakė šios asociacijos vadovas Alfredas Smailys.
G.Degutis atkerta: šūkiais, kad esą kentės žmonės, lengviausia slėpti korupcijos apraiškas.
„Kaip sakoma, vagiui kepurė dega“, – neliko skolingas A.Smailys, svarstydamas, ar šis įtakingas asmuo siūlo protezus pirkti iš vieno tiekėjo vien tik rūpindamasis valstybės kišene.
Eilės vėl nusidriekė
Panevėžio ligoninės Ortopedijos skyriaus vedėjas J.Šileika sakė, kad šiuo metu klubo sąnariai protezuojami tik tiems ligoniams, kurie juos įsigyja patys. Protezas jiems kainuoja 4500 litų, VLK kompensuoja 1800 litų. Tačiau kompensacijas žmonės gauna tik atėjus operacijos eilei.
„Yra perkančiųjų už savo pinigus, tačiau daugelis ligonių neišgali įsigyti. Jeigu taip tęsis ilgiau, mes, ortopedai, sėdėsime be darbo, o žmonių, laukiančių operacijos, eilė nusitęs keleriems metams į priekį“, – kalbėjo jis.
Dar neseniai laukti planinės klubo sąnario persodinimo operacijos Panevėžio ligoninėje pacientams tekdavo beveik dvejus metus, dabar eilė sudaryta jau trejiems. Joje – 1347 ligoniai.
Kasmet ligoninėje atliekama po 300 klubo ir tiek pat kelio sąnarių protezavimo operacijų.
Beje, įstaiga dar turi kelio sąnario protezų rezervą. Tad ortopedai traumatologai dabar atsiraitoję rankoves persodina šiuos sąnarius ne tik Panevėžio, bet ir Šiaulių apskrities gyventojams.
J.Šileika apgailestauja, kad sklandžiai vykęs klubo sąnarių endoprotezavimo procesas stringa, vėl ilgėja laukiančiųjų eilės, didėja ligonių kančios.
Panevėžyje – kaip ir Paryžiuje
Iki šiol VLK pirkdavo 11–12 rūšių klubo sąnarių protezus. Šiemet planuota įsigyti 13 skirtingų gamintojų protezų.
Panevėžio ligoninė naudoja vokiečių ir prancūzų gamybos protezus.
Pasak J.Šileikos, Lietuvoje ligoniams persodinami labai kokybiški, patikimų gamintojų klubo sąnario protezai.
Tokie pat protezai, kaip Panevėžyje, esą persodinami ir ligoniams Paryžiuje. Tačiau Lietuva, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, tokius pačius protezus įsigyja bene 2–3 kartus pigiau. Tai patvirtino ir VLK atstovas spaudai Kazys Žilėnas.
Ortopedijos skyriaus vedėjo teigimu, kad VLK perka kelių rūšių protezus, laimi ligoniai.
„Mes galime protezą pritaikyti pagal žmogų, o ne žmogų pagal protezą“, – aiškino gydytojas.
J.Šliekos žiniomis, tokia praktika yra daugelyje Europos šalių. Pavyzdžiui, apie 8 milijonus gyventojų turinti Švedija perka apie 70 rūšių klubo sąnario protezų.
Pasak gydytojo, daugelis šalies ortopedų yra už tai, kad ir toliau būtų perkami kelių rūšių protezai, nes puikiai supranta, kad priešingu atveju nukentės ligoniai.
Kad taip atsitiktų, neabejoja ir A.Smailys. Siūlymą palikti tik vieną ar du protezų variantus jis vadina absurdišku.
„Vienas žmogus yra 190 centimetrų ūgio, kitas – 160 centimetrų. Jų klubo sąnario deformacijos irgi gali būti skirtingos. Persodinti visiems vienodą protezą tas pats, kas gydyti visus ligonius vienoda tablete“, – kalbėjo šalies sąnarių endoprotezuotojų asociacijos vadovas.
Pasak jo, Slovakijoje, kurioje gyvena 4 milijonai gyventojų, yra perkama 28 rūšys klubo sąnarių protezų.
„Aš nesu kompetentingas spręsti, ar VLK organizuojamas konkursas skaidrus. Bet man, kaip gydytojui ortopedui, kolegos pono G.Degučio siūlymas palikti tik vieną ar du tiekėjus nesuprantamas. Jeigu norime juokinti Europą, tai ką gi, klausykime jo.
Kita vertus, jis visus tuos 12 metų buvo sąnarių protezų skirstymo komisijos narys ir iki šiol jam neatrodė, kad tvarka yra bloga. Kažin kodėl dabar staiga praregėjo“, – svarstė A.Smailys.
G.Degutis iš piršto nelaužia?
Aštrios šalies ortopedų kritikos susilaukęs G.Degutis vakar atsakė į „Sekundės“ jam pateiktus klausimus.
– Gydytojai tikina, kad palikus tik vieną ar du protezų variantus nukentės pacientai. Kokia jūsų nuomonė?
- Sąnarių endoprotezai skirstomi į standartinius, kurie tinkami daugumai pacientų, į revizinius, kai pirminio protezavimo metu įdėtas endoprotezas keičiamas nauju. Taip pat specialiuosius ir individualiuosius, kurie yra pritaikomi konkrečiam asmeniui.
Ortopedai, manau, sąmoningai painioja sąvokas. Aš kalbu tik apie standartinius endoprotezus, kurių perkama daugiausia. Jeigu būtų perkama iš vieno ar dviejų tiekėjų, pasiūliusių palankiausią kainą, laimėtų visi – būtų nupirkta daugiau endoprotezų, o valstybė sutaupytų pinigų.
– Ar iš tiesų gydymo įstaigoms dabar laisvos rankos proteguoti vieną ar kitą tiekėją?
– Taip. Valstybinė ligonių kasa tiesiog tai skatina. Aš savo akimis mačiau, kaip posėdžio metu VLK komisijos nariai – specialistai ortopedai – nesidrovėdami Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjui K.Runkeliai diktavo proteguojamų firmų technines specifikacijas, tai yra šiurkštus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas. Beje, tie patys ortopedai yra pasirašę nešališkumo deklaracijas.
Šiuo atveju galima kaltinti VLK, nes pirkėjas atsako už pirkimo teisėtumą. Na, o ortopedai, matydami, kad galima „pasiganyti“ valstybiniuose piniguose, tą ir daro.
Į VLK dėl pirkimų tvarkos keitimo kreipiausi dar šių metų gegužės pradžioje. Iki šiol nėra sprendimo. Buvo tempiamas laikas, kad dabar galima būtų garsiau šaukti, esą kenčia Lietuvos žmonės. Tokiais šūkiais lengviausia slėpti korupcijos apraiškas.
Kilo abejonių
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Žydrūnas Plitnykas „Sekundei“ sakė, kad susipažinus su VLK organizuojamo konkurso sąlygomis ir kita medžiaga jiems iš tiesų kilo tam tikrų abejonių dėl skaidrumo.
„Mes VLK pateikėme klausimų, į kuriuos ji mums neatsakė“, – kalbėjo jis.
Pasak direktoriaus, penktadienį dėl minėto konkurso vyks Viešųjų pirkimo komisijos, VLK, Ūkio ministerijos, ortopedų ir kitų suinteresuotų institucijų atstovų išplėstinis pasitarimas.