„Džiugu matyti, kad pernai liepą pradėti vaistų kompensavimo pokyčiai – įvestos priemokų „lubos", padidinti kompensavimo lygmenys, kas ketvirtį sudaromas kainynas – pasiteisino. Ligonių kasų atlikta analizė parodė, kad Lietuvos gyventojai vaistinėse už kompensuojamuosius vaistus prisimoka vis mažiau. Pacientų priemokos per metus sumažėjo net 28 proc., taigi jie sutaupė beveik 15 milijonų eurų", – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.
Jo teigimu, jei 2017 m. vidutinė paciento priemoka vienam receptui siekė 5 eurus, tai pernai jau tik 3,9 euro.
VLK atliktos analizės duomenimis, visų Lietuvos pacientų vaistų kompensavimui pernai prireikė 232 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų. Tai yra net 14 mln. eurų daugiau nei užpernai.
„PSDF išlaidos gerokai išaugo dėl to, kad pernai buvo pradėta kompensuoti daug išties brangių, aukštą terapinę vertę turinčių onkologinių ligų gydymui skirtų vaistų. Būtent priešnavikiniams vaistams kompensuoti, lyginant su kitomis vaistų grupėmis, pernai išleista daugiausiai PSDF lėšų – per 79 mln. eurų", – sako E. Stropus.
Taip pat nemažai PSDF biudžeto lėšų prireikė kardiologiniams (38 mln. eurų), kraujotakos (23 mln. eurų), nervų sistemas veikiantiems (22 mln. eurų) vaistams kompensuoti.
VLK primena, kad nuo 2019-ųjų priemoka už daugumos kompensuojamųjų vaistų vieną pakuotę negali viršyti 4,71 eurų, kai vaistas kompensuojamas 100 procentų bazinės kainos. Didesnė priemoka galima tik tokiu atveju, jei vaistą gamina vienintelis gamintojas ir jo preparatas yra nepakeičiamas. Kita išimtis – jei gamintojas nesutiko mažinti Lietuvai taikomos vaisto kainos.
Ligonių kasų duomenimis, pernai kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,17 mln. pacientų, t. y. kas trečias Lietuvos gyventojas.