Šiemet Lietuvą užklupusi gripo epidemija aiškiai parodė, kad dažnas darbuotojas, pajutęs peršalimo ligų simptomus, vengia likti namie ir gydytis.
Net ir sirgdami jie eina į darbą, nes bijo prarasti dalį atlyginimo. Šiuo metu susirgęs žmogus nuo trečios iki septintos dienos iš „Sodros“ gauna tik apie 40 proc. buvusio darbo užmokesčio, tad sirgti ir neiti į darbą visiškai neapsimoka.
Valdantieji šią tvarką siūlo artimiausiu metu pakeisti – grįžti prie ankstesnės tvarkos, kai ligos išmoka siekė 85 proc. atlyginimo.
„Yra galimybės tokios, kad mes galbūt peržiūrėsim biudžetą. Jeigu surinkimas geras, nuo liepos 1 d. arba žiūrėsim ir rimtai svarstysim nuo kitų metų sausio 1 d.“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.
Jo teigimu, tai ne tik priverstų dirbančiuosius ligas gydytis namie, bet ir pagerintų mokesčių surinkimą.
„Kuo greičiau mes jas atkursime (tiek ligos išmokas, tiek nedarbo draudimo), tuo, manau, pasitarnausim „Sodros“ biudžetui, nes tie žmonės, kurie gauna dideles pajamas, bus suinteresuoti dalyvauti tam draudime, nes jie gautų ligos ar nedarbo atveju didesnes išmokas“, – sakė A. Sysas.
Ekspertai sutinka, kad dabartinė sistema, kai ligos išmoka yra viena mažiausių Europoje bloga. Ją didinti reikia, tačiau abejoja, ar tam dabar tinkamas laikas.
„Suprasdami, kad „Sodra“ šiemet pasiskolins 2 mlrd. litų, kitais metais dar daugiau nei milijardą turės skolintis, tai ar mes galim kalbėti apie „Sodros“ išlaidų didinimą? Tokie pasiūlymai yra labai ankstyvi“, – sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Per krizę sumažinus ligos išmoką „Sodra“ per metus sutaupo apie 300 mln. litų.