O emigracija bei urbanizacija, kai žmonės iš periferijų atvažiuoja į miestą, tik dar labiau pablogino situaciją ligoninėse, kai nebe užtenka pinigų procedūroms, algoms, nes yra ligoninių kur atliekama po keletą operacijų per savaitę, ar tam tikrų operacijų vos po keletą per metus.
Manau, kad mes turime pradėti žiūrėti į sveikatos sistemą labai pragmatiškai, turime skaičiuoti ir žiūrėti į infrastruktūrą, kaip į priemonę užtikrinti kokybišką paslaugą. Juk sveikatos sistema sukurta tam, kad pacientams būtų geriau, bet dabar mes tiesiog ieškome būdų, kaip išlaikyti ligonines. O kai pradėsim skaičiuoti, kiek yra aplinkui gyventojų, kokiomis ligų grupėmis jie serga, kiek procedūrų jiems reikia atlikti, tada galėsim pamatyti atskiras teritorijas ir kiek ligoninių bei skyrių reikia, kad užtikrintume paslaugų teikimą. Tada galėsim skaičiuoti, kiek paslaugų turi būti suteikiama, kad ligoninės gautų normalų sistemos finansavimą, medikai uždirbtų adekvačius atlygius, o paslaugos būtų aukščiausios kokybės.
Ilgai tikimasi, kad Sveikatos apsaugos ministerija viską sutvarkys, tačiau iki šios reformos ji neturėjo net jokių galių kažką pakeisti, tad reformos metu ministerijos tapimas rajoninių ligoninių dalininku ir galimybė daryti įtaką tolimesniuose sprendimuose yra svarbus.
Kitas svarbus dalykas yra valdybos didžiosiose ligoninėse. Jaunųjų gydytojų asociacijos forume „Transform“ girdėjome Danijos gerųjų pavyzdžių, jog reikia skaičiuoti ligoninių rezultatus už kuriuos turi būti atskaitingi vadovai ir valdybos. Tik reiktų sudaryti sąlygas, kad valdybą sudarytų ne tik gydytojai, bet ir žmonės, kurie išmano vadybą, ekonomiką, teisę ir pan.
Sveikintinos ir reformoje numatytos vadovų rotacijos, nes praktika teigia, jog užsibuvimas ilgą laiko tarpą tame pačiame poste, tave užmigdo kaip žmogų. Jeigu žinai, kad tavo kadencijai yra ribotas laikas arba tu esi vertinamas pagal tam tikrus kriterijus, kuriuos diktuoja pacientai ir valstybė – turi judėti į priekį.
Dabar turime situaciją, kai visi nėra patenkinti esama sistema. Bet turime suprasti, jog sistema yra tokia, kokią patys esame sukūrę. Kuomet nėra aiškaus pavaldumo, atskaitomybės, kokybės kriterijų, pažangios vadybos, valdybų nieko kito tikėtis ir negalime. Taigi norint pakeisti sistemą, turime pakeisti pamatinius ją formuojančius principus.
Sveikatos sistema yra sukurta tam, kad užtikrintume gerą paciento sveikatą ir turime visom įmanom priemonėm to siekti. Mes neturime žiūrėti į ligoninę kaip į būtinybę stovėti miestelyje, kad jaustumėmės saugūs. Keičiasi laikai, atsiranda greitosios medicinos pagalbos (GMP) galimybės, atsiranda skubi diagnostika GMP automobilyje, galimybės skubios pagalbos skyriui egzistuoti net be ligoninės, kai teikti paslaugas galima telemedicinos arba kitais principais. Keičiantis demografijai mes turime adaptuotis ir negalime tikėtis kitokių rezultatų, jei mes patys nesikeisime su besikeičiančia realybe.