Dauguma telkinių – švarūs
Remiantis Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, maudyklų vandens kokybės tyrimai turi būti pradėti 2 savaitės prieš maudymosi sezoną, t. y. nuo gegužės 15 dienos, ir reguliariai atliekami kas 2 savaites birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais iki rugsėjo 15-osios. Kai vandens kokybė neatitinka reikalavimų ar kai įvyksta stichiniai potvyniai, atliekami papildomi tyrimai.
Atlikus būtinus tyrimus, savivaldybės oficialiai skelbia maudymosi sezono pradžią – būtent jos ir reikėtų palaukti, norint maudytis saugiai. Beje, senovėje žmonės sakydavo, kad galima pradėti maudytis septintą savaitę po Velykų, per Sekmines, t. y. šiek tiek vėliau nei kalendorinės vasaros pradžioje.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, šiemet iš Higienos instituto perėmęs maudyklų vandens kokybės priežiūrą, tiria ne visus vandens telkinius, o tik oficialius
paplūdimius, tad kitur galima maudytis tik savo rizika. Žinoma, vandens kokybė Lietuvos telkiniuose yra ganėtinai gera, vis dėlto verta pažvelgti į minėtos institucijos interneto tinklalapį www.smlpc.lt, kur jau dabar yra surašyti pirmieji duomenys apie vandens kokybę visų apskričių vandens telkiniuose. Šiemet mikrobiologinė tarša nustatyta tik trijuose tirtuose vandens telkiniuose: Žiežulio ežere Varėnos rajone, Orijos ežere Kalvarijos seniūnijoje ir Gauštvinio ežere Tytuvėnų apylinkėje. Paprastai šie duomenys skelbiami ir vietos spaudoje, tad jų nereikėtų praleisti pro ausis.
Visuomenės sveikatos ugdymo centrai rekomenduoja žmonėms maudytis oficialiuose paplūdimiuose, kuriuose yra iškabinti informaciniai stendai: nurodyta vandens temperatūra, telkinio gylis, pavojingos vietos, užterštumo laipsnis. Taip pat prie tokių telkinių dažniausiai būna įrengti gelbėtojų postai, plūdurais pažymėtos vietos, iki kurių galima plaukti, atitvertos saugios teritorijos plaukioti vaikams.
Rūpinasi ir Europa
Europos Sąjunga (ES) maudyklų švara ėmė rūpintis 1970 metais. 1976-aisiais buvo išleista maudyklų vandens direktyva, 2006 m. pasirodė nauja, galiosianti iki 2014-ųjų. Ten numatyti privalomi vandens kokybės standartai, stebėsena ir informacijos teikimas gyventojams. Šios direktyvos įgyvendinimą turi prižiūrėti vietinė valdžia. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad pagrindiniai maudyklų vandens kokybės pažeidimai – mikrobiologinė tarša ir nuotekos iš įvairių šaltinių.
Europos Komisija kasmet gegužę skelbia visų 27 ES valstybių ataskaitas. Kiekvienais metais švariausiems paplūdimiams suteikiamos vadinamosios mėlynosios vėliavos. Daugiausia mėlynąja vėliava paženklintų paplūdimių turi Ispanija – net 520, jie telkiasi Valensijos, Galisijos ir Katalonijos regionuose, Graikija – 412, Prancūzijoje tokių pakrančių – 319, Turkijoje – 311. Palyginti nemažai puikių paplūdimių galima aptikti Danijoje, Kroatijoje, Airijoje.
Mėlynosios vėliavos ženklas suteiktas ir trims Lietuvos paplūdimiams – Nidos ir Juodkrantės centriniams bei Palangos botanikos sodo. Tokį statusą turi vienuolika Latvijos paplūdimių.
Tačiau rojaus kampeliu vadinamose Bahamų salose nėra nė vieno švaraus paplūdimio, Brazilijoje – vos vienas, Puerto Rike – šeši, Jamaikoje – dešimt. Tad paplūdimių ir vandens telkinių kokybe verta pasidomėti ir ruošiantis atostogauti užsienyje.
Tyko ir pavojai
Pliuškendamasis gaiviame vandenyje, niekas negalvoja apie žarnyno lazdeles, juo labiau – apie kitas nelaimes. Vis dėlto kasmet nuskęsta kelios dešimtys žmonių, taip pat ir vaikų. Ir kuo geresni orai, tuo daugiau aukų...
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos specialistai įspėja, kad nesaugu maudytis vandens telkinyje, kai nėra žinomas dugno nuolydis, telkinio gylis, dugne esančios duobės, akmenys, styrančios medžių šaknys. Jau minėjome, kad būtent dėl to reikia rinktis oficialius paplūdimius.
Maudantis upėje, plaukiką gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme – tiesiog plaukti pasroviui, pamažu artėjat prie kranto.
Jeigu į vandenį įkrito nemokantis plaukti žmogus, viskas, ką jis gali padaryti, – tai kuo ilgiau mėginti išsilaikyti vandens paviršiuje. Yra keletas būdų, kaip tai padaryti. Pirmasis – atsigulti ant vandens veidu į vandenį, plačiai išskėtus į šonus rankas, kvėpuoti kiek įmanoma rečiau ir giliau. Antrasis – judinti kojas taip, tarsi mintumėte dviračio pedalus, o rankomis mojuoti vandenyje, perkeliant ant jų dalį kūno svorio ir išlaikant pusiausvyrą.
Maudantis vandenyje gali netikėtai sutraukti mėšlungis. Tokiu atveju pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros. Jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti ir patempti pėdą į priekį. Jei mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, verta ištiesti koją ir pėdą lenkti į save. Jeigu mėšlungis sutraukė itin stipriai, skausmas – labai didelis ir koja pati neišsitiesia, ją reikia ištiesti rankomis. Galiausiai sutrauktą raumenį būtina trinti ir žnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo. Paskui koją reikia ištiesti. Kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, beje, rekomenduojama tai daryti kitu plaukimo stiliumi, kad tie patys judesiai vėl nesukeltų mėšlungio.
Saugokite vaikus
Svarbiausia, ką reikia atsiminti tėvams, – vaikų jokiu būdu negalima palikti prie vandens be suaugusiųjų priežiūros, net jei tai pusės metro gylio „varlinukas“: vaikas gali parklupti, prigerti vandens, o aplinkiniai to nė nepastebės. Net ir mokantys plaukti vaikai turėtų maudytis prižiūrimi suaugusiųjų, nes jie, ypač berniūkščiai, pernelyg pasitiki savo jėgomis, atlieka pavojingus triukus, šokinėja žemyn galva ir t. t.
Nors alkoholiniai gėrimai kepinant karštai saulei yra pavojingi visiems, išvykus prie vandens telkinio su vaikais jo reikėtų ypač vengti, nes gali sumažėti dėmesys ar staiga apimti snaudulys...