„Jau nebežinojome, į kokiu daktarus kreiptis – jei ne tas, tai tas“, – DELFI pasakojo mergaitės tėtis. – Laimei, gydytoja pasiūlė pasidaryti specialų kraujo tyrimą, kuris ir parodė, kad dukrai toksokarozė. Matyt, kaime pas močiutę užsikrėtė nuo šunų ar kačių. Visi tie vizitai ir paskui gydymas mums kainavo per tūkstantį eurų“, – sakė privačios klinikos klientas.
Pasiskaitę apie ligą mergaitės tėvai susirūpino. Ypač, kad negydoma toksokarozė nepažeistų regėjimo, kaip beveik 8 metus nutiko plačiai aprašytam berniukui, dėl dažniausios šunų ir kačių platinamos kirmėlinės ligos matančiam tik viena akimi.
Būdamas aštuonerių vaikas pradėjo skųstis, kad vienoje akyje – juodas nenykstantis taškas. Kauno medicinos universiteto akių ligų specialistai iš karto įtarė, kad regėjimas silpsta dėl apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervų, kurios pasiekė akis.
Kraujo tyrimai patvirtino toksokarozę, vaikas buvo gydomas ligoninėje, tačiau po kurio laiko tėvai pastebėjo, kad pažeistosios akies vyzdys tapo panašus į išvarvėjusią rašalo dėmę. Kai mažame miestelyje gyvenanti šeima vėl nuvyko į Kauną, klinikų okulistams liko konstatuoti, kad berniukas viena akimi nebematys.
„Įdomiausia, kad užsikrėsti toksokaroze gresia ne tik vaikams, bet ir paprasčiausiam sodininkui ar neplautas uogas bei daržoves valgančiam žmogui“, – stebėjosi DELFI pašnekovas, kurio trimetei dukrai taip pat buvo nustatyta parazitinė liga.
Pasak jo, nežinodamas niekaip neįtarsi, kad vaikas serga toksokaroze. „Tik specialus tyrimas parodė, kad jos kraujyje pilna kirmėlyčių“, – sakė vilnietis.
Labiausiai rizikuoja sodininkai ir vaikai
Žmonės toksokaroze užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydami neplautas uogas, vaisius bei daržoves, vaikai – žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų, įspėja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Maisto produktai ar kiti paviršiai toksokarų kiaušinėliais gali būti užteršti su dulkėmis, juos perneša ir tarakonai, musės.
Toksokarų kiaušinėliais gali būti užkrėstas vanduo. Tiesiogiai nuo šuns žmogus užsikrėsti negali (toksokarų kiaušinėliai iš gyvūnų žarnyno pakliuvę į aplinką būtinai turi pereiti vystymosi etapą dirvožemyje, kad subręstų), tačiau šunys gali pernešti kiaušinėlius, kurie ant jų kailio ar liežuvio patenka nuo užterštos aplinkos, voliojantis žolėje ar pan.
Užsikrėsti toksokaroze galima visus metus, tačiau didžiausia tikimybė – vasarą ir rudenį, nes tuomet susikaupia didžiausias subrendusių kiaušinėlių kiekis ir žmonės dažniau liečia dirvožemį.
Kaip pabrėžia ULAC, parazitų šeimininku žmogus tampa atsitiktinai, toxocara kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Žmogaus žarnyne kiaušinėlio apvalkalas ištirpsta, lerva išsilaisvina ir, įsiskverbusi į žarnos gleivinę, patenka į kraują. Kraujas nuneša lervas į kepenis, širdį, plaučius, inkstus, kasą, akis ir kitus organus, kur jos pasilieka.
Per ilgą laiką jos apsitraukia kapsulėmis, po to suyra. Žmogus nuo žmogaus toksokaroze užsikrėsti negali, nes parazitai neišsivysto iki suaugusių kirmėlių ir neišskiria toksokarų kiaušinėlių.
Kam ir kada rekomenduojama tirtis, kiek tai kainuoja
„Sergamumas toksokaroze Lietuvoje pradėtas registruoti nuo 1992 m. Nuo to laiko didžiausias sergamumo rodiklis buvo užregistruotas 1998 m. (332 atvejai, sergamumo rodiklis siekė 8,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). 2012-2014 metais užregistruojama apie 60 atvejų per metus, sergamumo rodiklis siekia apie 2 atvejus 100 tūkst. gyventojų“, – DELFI komentavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.
Pasak specialistės, ligą įtaria ir diagnozuoja šeimos ar infekcinių ligų gydytojas. Norint patvirtinti diagnozę reikia atlikti kraujo serologinius tyrimus. Tiriant kraują nustatomi Ig G antikūnai prieš toksokaras naudojant imunofermentinį metodą. Diagnozė nustatoma įvertinus ligos simptomus ir laboratorinių tyrimų rezultatus.
„Priklausomai nuo sveikatos priežiūros įstaigos, tyrimai gali būti kompensuojami arba mokami. Kaina taip pat gali skirtis. Pvz., Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje šio tyrimo kaina yra 6 eurai, kraujo paėmimo kaina – 1,33 euro“, – sakė epidemiologė.
3–5 metų amžiaus vaikai, nes jie stokoja higienos įgūdžių, dažnai pasižymi pikacizmu (potraukiu valgyti ar dėti į burną daiktus).
Asmenys, sergantys geofagija (valgantys žemę, molį), ypač protiškai atsilikę ligoniai. Geofagijos metu į žmogaus organizmą patenka labai didelis kiaušinėlių kiekis, todėl gali vystytis sunkios visceralinės toksokarozės formos.
Veterinarijos gydytojai, šunų augintojai, kurie gali užsikrėsti nuo gyvūno kailio.
Vairuotojai, automobilių remonto darbuotojai, prižiūrintys automobilius.
Komunalinio ūkio darbuotojai, užsiimantys gatvių valymu, valkataujančių šunų gaudymu.
Žmonės, dirbantys daržuose, soduose.
Kraujo serologinius tyrimus rekomenduojama atlikti, kai ligoniui kartojasi neaiškios kilmės karščiavimas, naktinis sausas kosulys, kartais – sunkus dusulys su astminiu kvėpavimu, migruojantis odos bėrimas, kepenų padidėjimas, pilvo skausmas, bendras silpnumas, sumažėja apetitas.
Per parą išskiria apie 200 tūkst. kiaušinėlių
Suaugusi toxocara kirmėlė yra 4-10 cm ilgio. Ji apie 4-6 mėnesius gyvena šunų, vilkų, lapių, kačių bei kitų šuninių bei katinių šeimos atstovų plonosiose žarnose ar skrandyje.
Suaugusi toksokarų patelė per parą išskiria apie 200 tūkst. kiaušinėlių, kurie su gyvūno išmatomis patenka į aplinką. Toksokarų kiaušinėliais dirvožemis teršiamas nuolat, visus metus, tačiau dirvožemyje jie pradeda vystytis aplinkos temperatūrai pakilus iki 10°C. Optimalios vystymosi sąlygos yra 24-30°C temperatūra, oro drėgnumas – 85 proc., dirvos – per 20 proc. Tokiomis sąlygomis toksokarų kiaušinėliai dirvožemyje subręsta per 5-8 dienas.
Jie jautrūs išdžiūvimui bei tiesioginiams saulės spinduliams. 37°C temperatūroje toksokarų kiaušinėliai žūva per 5 paras, o temperatūrai pakilus iki 55°C – per 7 minutes. Žemesnėje nei –15°C temperatūroje nustoja vystytis, pereina į ramybės būseną. Ant žemės kiaušinėliai gyvybingi gali išlikti kelerius metus.
Prasiskverbia į žarnų kraujo kapiliarus
Šuns patelei laukiantis šuniukų, hormonai šias lervas stimuliuoja, tad jos vėl pradeda migruoti. Per placentą nukeliauja į dar negimusio šuniuko organizmą. Kaip pabrėžia ULAC specialistai, vos gimęs šuniukas jau gali turėti toksokarų lervų plaučiuose ar kepenyse.
Kalė gali atvesti net keturias vadas šuniukų, užsikėtusių toksokaromis, nors pati papildomai ir neužsikrečia. Jaunikliai užsikrečia ir žįsdami motinos pieną.
Kirminais užsikrėtę gyvūnai, ypač jaunikliai, gali sunkiai sirgti. Jie būna liesi, išpūstais pilvais, gali vemti, kraujingai viduriuoti, kosėti, net nugaišti.
Įvairių šaltinių duomenimis apie 60–80 proc. ką tik gimusių šuniukų ir apie 20 proc. suaugusių šunų yra užsikrėtę toksokaromis. Šunų toksokarozė diagnozuojama tiriant jų išmatas. Tačiau taip išaiškinami tik suaugę kirminai, kurie išskiria kiaušinėlius. Net jei išmatose kiaušinėlių nėra, negalima garantuoti, kad šuniukas neturi toksokarų lervų.
Kaip užsikrečia žmogus?
Žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves, vaikai – žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Maisto produktai ar kiti paviršiai toksokarų kiaušinėliais gali būti užteršti su dulkėmis, juos gali pernešti tarakonai, musės. Užsikrėtimo šaltinis gali būti ir užkrėstas toksokarų kiaušinėliais vanduo.
Tiesiogiai nuo šuns užsikrėsti negali. Toksokarų kiaušinėliai iš gyvūnų žarnyno pakliuvę į aplinką būtinai turi pereiti vystymosi etapą dirvožemyje, kad subręstų. Tačiau šunys gali pernešti kiaušinėlius, kurie ant jų kailio ar liežuvio patenka nuo užterštos aplinkos, voliojantis žolėje ar pan. Užsikrėsti galima visus metus, tačiau didžiausia tikimybė vasaros-rudens mėnesiais.
Stipriai slopina imunitetą
Toksokarozės klinika priklauso nuo užkrato dozės, užsikrėtimo dažnumo, lervų lokalizacijos vietos, šeimininko imuninio atsako, ligonio amžiaus. Skiriamos vidaus organų ir akių toksokarozės formos.
Daugeliu atvejų, ypač patekus į organizmą mažam kiaušinėlių kiekiui, liga gali praeiti be simptomų. Susirgus ligonis gali karščiuoti, nors temperatūra dažniausiai būna neaukšta, atsiranda sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Kartais vargina pilvo skausmai. Ligonius pykina, jie vemia, viduriuoja. Kartais išberia ir niežti odą.
Migruojančių lervų gali pakliūti į akis, įspėja ULAC. Dažniausiai pažeidžiama viena akis.
Nustatyta, kad toksokaroze sergantiems vaikams sumažėja vakcinacijos ir revakcinacijos prieš tymus, difteriją ir stabligę efektyvumas, mat toksokaros pasižymi stipriu imunitetą slopinančiu veikimu.
Aprašyti toksokarozės imptomai yra būdingi daugeliui kitų ligų, tad diagnozė patirtinama atliekant kraujo serologinius tyrimaus. Liga išgydoma naudojant tam tikrus antihelmintinius vaistus.
Kaip išvengti parazitų
Taip pat rekomenduojama nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti ir maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti nenaudoti atvirų telkinių vandens. Termiškai neapdorotus valgomus vaisius, daržoves, uogas derėtų labai atidžiai nuplauti švariu vandeniu ar nuplikyti.
Svarbu tinkamai elgtis su šunimis ir katėmis. Visų pirma, juos reguliariai gydyti nuo kirminų. Neleisti laižyti veido, indų, kuriuos naudoja žmonės, nes ant šuns snukučio, liežuvio gali būti parazitų kiaušinėlių, kurie gali patekti į žmogaus virškinimo traktą ir sukelti susirgimą.
Šunis vedžioti reikėtų jiems skirtose aikštelėse, surinkti jų išmatas į maišelius ir išmesti į konteinerius ar nukenksminti kitu saugiu būdu – sudeginti, užkasti.
Nepatariama žaisti su svetimomis katėmis, šunimis, ypač valkataujančiais gyvūnais.
Didysis blogis – smėlio dėžė
Kaip primena ULAC, vaikų smėlio dėžės – patraukli vieta katėms, šunims tuštintis, todėl nenaudojamas smėlio dėžes patariama uždengti. Svarbu smėlį ne tik keisti, bet ir nuolat jį perkasti. Smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas, vaikams žaisti negalima. Smėlio dėžes patariama įrengti saulėtose vietose.
Epidemiologai įspėja, kad iškylaujant gamtoje nukritusio ant žemės maisto geriau nevalgyti, jeigu jo negalime nuplauti. Maistą geriausia laikyti sandariuose induose, kurie apsaugo nuo dulkių, musių, tarakonų bei kitų vabzdžių, kurie gali pernešti parazitų kiaušinėlius.