Nors šios sudėtingos procedūros Kauno perinatologijos centre atliekamos nuo 2002 metų, būtent ši vos prieš keletą dienų pasaulį išvydusi naujagimė tapo rekordininke.
29 metų Raseinių rajono gyventoja Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centre pirmą kartą apsilankė, kai jos nėštumas siekė vos 16 savaičių. Kadangi ankstesnių nėštumų metu dėl rezus faktoriaus neatitikimo jau buvo pasireiškusios komplikacijos, moteris buvo stebima itin įdėmiai. Įpusėjus nėštumui, vaisiui diagnozuota bendroji vandenė ir sunkaus laipsnio mažakraujystė. Tai privertė medikus imtis drastiškų priemonių, kad išgelbėtų vaisiaus gyvybę – perpilti kraują dar mamos įsčiose augančiam vaikui. Iki 36-osios nėštumo savaitės atliktos net penkios tokios procedūros.
Pirmą kartą vaisiui buvo perpilta 26ml kraujo, nes širdis jau buvo nusilpusi. Didelio kraujo kiekio nebuvo galima pilti, nes kūdikėlio širdis gali neatalaikyti. Kiti pilimai vykdavo pagal tam tikrą formulę. Didžiausias perpilamas kraujo kiekis - apie 100 ml, kuomet vaisius mamos pilve buvo 32 savaičių.
Vaisiaus ir naujagimio hemolizinė liga pasireiškia dėl motinos ir jos vaisiaus rezus antigeno netapatumo. Motinos organizmas, į vaisiaus rezus antigeną reaguodamas kaip į svetimkūnį, pradeda gaminti antikūnus, kurie ardo vaisiaus eritrocitus. Raudonųjų kraujo kūnelių netektis kompensuojama perpilant donoro kraują. Šios procedūros atliekamos tik perinatologijos centruose.
Vaisius stebimas ir perpylimai kartojami tol, kol jo būklė pagerėja arba ateina laikas gimti. Mažakraujystė vaisiui labai pavojinga: dėl deguonies trūkumo sutrinka jo augimas, pažeidžiami vidaus organai ir vaisius gali žūti.
„Ši sudėtinga būklė išsivysto retai. Kauno klinikose per 14 metų buvo vos apie 10 tokių atvejų, kai kraujo perpylimą reikėjo atlikti vaisiui“, – kalbėjo Kauno klinikų Akušerijos skyriaus vadovas doc. Vladas Gintautas.
Docento teigimu, tobulėjančios technologijos suteikia galimybę visas intervencijas atlikti saugiau ir išgelbėti daugiau gyvybių.
Kraujo perpylimas vaisiui – itin didelio profesionalumo ir juvelyriško kruopštumo reikalaujanti procedūra. Visas penkias kraujo perpylimo procedūras atlikęs docentas V. Gintautas pasakojo, kaip tai atliekama.
„Kontroliuojant ultragarsu, nėščiajai per pilvo sieną į virkštelę duriama plona adata. Reikia pataikyti į vos trijų milimetrų skersmens virkštelės veną, į kurią sulašinamas tam tikras kiekis donoro kraujo.“
Kauno klinikų gydytoja transfuziologė dr. Diana Remeikienė teigia, kad šioje situacijoje itin svarbus akušerių ginekologų ir Kraujo centro darbuotojų bendradarbiavimas.
„Donorų kraujo paruošimas vaisiui yra išskirtinis – tinkamas tik pirmos grupės rezus neigiamo donoro kraujas, jis turi būti apšvitintas, be to, tirštesnis ir šviežias – ne senesnis nei 3 parų“, – pasiruošimą šiai sudėtingai procedūrai apibūdina dr. D. Remeikienė.
Naujagimė šiandien jaučiasi gerai. Mergaitės svoris atitiko nėštumo trukmę – ji gimė sverdama 2,6 kg.
„Šiuo metu mažylei yra lengva hemolizinės ligos forma, jai taikoma tik fototerapija dėl naujagimių geltos“, – trumpai situaciją apibūdino Neonatologijos klinikos Naujagimių ligų skyriaus vadovė dr. Dalia Stonienė.
Šis sėkmės atvejis – tai Kauno Perinatologijos centro specialistų ilgamečio komandinio darbo rezultatas. Prie sėkmingos nėštumo baigties prisidėjo tiek donorai, aukoję kraują Kauno klinikų Kraujo centre, tiek Kauno klinikų gydytojai akušeriai ginekologai, transfuziologai, anesteziologai bei neonatologai.