Visgi, nepaisant didžiulio šių tyrimų poreikio, tik 10 asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) Lietuvoje gali teikti angiografijos paslaugas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau daugiau nei dešimtmetį priešinasi tam, kad kompiuterinės tomografijos angiografijos (KTA) ir magnetinio rezonanso angiografijos (MRA) paslaugų prieinamumas didėtų, rašoma pranešime spaudai.
Tokia SAM laikysena ne tik riboja gyvybiškai svarbios paslaugos prieinamumą, bet ir kelia susipriešinimą pačioje medikų bendruomenėje. Nors dalis jų sutinka, kad toks ministerijos reikalavimas padeda užtikrinti aukštesnę paslaugų kokybę, kiti argumentuoja, kad tokiu būdu tik be reikalo ribojama radiologinės diagnostikos plėtra, pažanga bei prieinamumas.
Sausio 5 d. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga kreipėsi į SAM, prašydama panaikinti apribojimą, numatantį, kad KTA ir MRA tyrimai gali būti atliekami tik licenciją teikti kraujagyslių chirurgijos paslaugas turinčiose įstaigose, o tai reiškia – privalomai tyrimo atlikime dalyvaujant ne tik tyrimą atliekančiam specialistui (radiologijos technologui ir gydytojui radiologui), bet ir kraujagyslių chirurgui. Pasak sąjungos atstovų, toks apribojimas mediciniškai absoliučiai nepagrįstas, trukdo efektyviai naudoti žmogiškuosius išteklius.
„Atliekant KTA ir MRA tyrimus, kraujagyslių chirurgo dalyvavimas procedūroje tikrai nėra būtinas. Jos metu jis tėra statistas, todėl sveikatos priežiūros įstaigos paprasčiausiai patiria nereikalingas išlaidas, o pats kraujagyslių chirurgas švaisto brangų savo laiką. Panaikinus šį nepagrįstą ribojimą, specialistai visą dėmesį galėtų skirti savo tiesioginių funkcijų vykdymui“, – teigia Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas dr. Kęstutis Štaras.
Medikas taip pat atkreipia dėmesį, kad būtinybė KTA ir MRA procedūrose dalyvauti kraujagyslių chirurgui taip pat eliminuoja bet kokią konkurenciją tarp gydymo įstaigų bei stabdo technologinę pažangą.
„Kraujagyslių chirurgų neturinčios įstaigos nėra suinteresuotos turėti naujausią diagnostinę įrangą, kuria angiografijos tyrimus tam tikrais atvejais galima atlikti pacientui į kraują ir nesuleidžiant kontrastinės medžiagos. Panaikinus apribojimą, atsirastų sąlygos per trumpesnį laiką aptarnauti didesnį skaičių pacientų, mažinti eiles, atlikti kokybiškesnius tyrimus“, – dėsto dr. K. Štaras.
Anot jo, naujausios technologijos leidžia KTA ir MRA tyrimus atlikti neinvaziniu būdu. Taip procedūros gerokai supaprastinamos. Būtinybę jas atlikti kviesti kraujagyslių chirurgą jis juokais prilygina reikalavimui, kad oro kiekį dviračio padangoje tikrintų kvalifikuotas automobilių inžinierius.
„Manau, kad specialistai turėtų daryti tai, ką geriausiai išmano, o ne sėdėti prie medicininės įrangos ir žiūrėti į ekraną. Apkraudami medikus perteklinėmis funkcijomis, niekada neturėsime lėšų jų atlyginimų didinimui. Visame pasaulyje profesionalams mokama už sukuriamą vertę, o štai mes niekaip negalime atsisakyti sovietinio įpročio mokėti ne už rezultatą, o už pasisėdėjimą“, – mano dr. K. Štaras.
Priešingos pozicijos laikosi SAM įsakymą dėl būtino kraujagyslių chirurgo dalyvavimo atliekant KTA ir MRA procedūras palaikanti Radiologinės pagalbos optimizavimo koordinavimo taryba. Jos nariai savo poziciją grindžia argumentais, esą, panaikinus reikalavimą, išaugtų paslaugų teikėjų skaičius, taptų sunkiau juos kontroliuoti, o sykiu ir galimai kristų paslaugų kokybė. Be to, taryba yra tvirtai įsikibusi nepagrįstų nuogąstavimų, neva atsirastų rizika dėl teikiamų paslaugų kokybės ir išaugtų komplikacijų tikimybė. Vis dėlto praktikoje iki šiol nėra buvę nė vieno atvejo, kai, atliekant tokius ar panašaus pobūdžio tyrimus, pacientui iškiltų komplikacijų, reikalaujančių neatidėliotinos kraujagyslių chirurgo intervencijos.
Reaguodama į tokias pastabas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga atkerta, jog ribojimus Radiologinės pagalbos optimizavimo koordinavimo taryba teisina tik dėl to, kad liberalesnė tvarka kenktų jos narių interesams, o ne dėl to, kad šis būtų mediciniškai būtinas.
„Bet kokios apeliacijos į tai, kad technines galimybes atlikti tinkamus ir kokybiškus KTA ir MRA tyrimus turi tik didžiosios ligoninės, yra absoliučiai nepagrįstos. Paslaugų kokybė visų pirma priklauso nuo turimos įrangos ir kvalifikuoto, tiesiogiai tyrimų atlikime dalyvaujančio personalo, tai yra radiologijos technologo ir gydytojo radiologo. Argumentas, jog, išaugus paslaugų tiekėjų skaičiui, ji kris, visiškai nedera su laisvos ekonomikos dėsniais. Priešingai, augant konkurencijai, paslaugų teikėjai jai skiria vis daugiau dėmesio, nes paklausiausios tampa paslaugos, kurios teikiamos kokybiškai ir už priimtiną kainą“, – dėstoma Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos kreipimesi į SAM.
Kartu pažymima, jog KTA ir MRA tyrimų atlikimas kitoje ASPĮ dar nereiškia, kad pacientai negalėtų konsultuotis ir tęsti gydymo atitinkamus specialistus turinčiose ligoninėse. Jau šiuo metu visos sveikatos priežiūros įstaigos radiologinio tyrimo vaizdus privalo pateikti pagal siuntusio gydytojo pareikalavimą, o, pradėjus veikti e. sveikata sistemai, šie duomenys nuotoliniu būdu bus prieinami iš karto.